EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Lietuvos valstybės himnas, herbas ir vėliavos

LIETUVOS VALSTYBĖS HIMNAS (TAUTIŠKA GIESMĖ)

 

Kiekviena šiuolaikinė valstybė turi ne tik vizualinius: herbas, vėliavos, bet ir garsinius simbolius - himnus. Lietuvos valstybės himno, kaip ir tautinės vėliavos, idėja atsirado užsienyje. Iš pradžių į jį pretendavo net keli kūriniai. Apie 1880 m. Seinų kunigų seminarijos klierikai nutarė lietuvišku himnu laikyti Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas" eiles, prasidedančiais žodžiais „Tėvyne, Lietuva, tu kaip sveikata". Iš Seinų šią giesmę į Jungtines Amerikos Valstijas atvežė kunigas Petras Abromaitis. Ji kaip himnas čia pirmą kartą sugiedota 1888 m. per lietuvių suvažiavimą. Tarp Amerikos lietuvių plito ir kitos į tautos himną pretendavusios giesmės: „Tu, Lietuva, tu mieliausia mūsų motinėlė" (Antano Baranausko eilės), „Kur bėga Šešupė" (žodžiai Maironio, muzika Česlovo Sasnausko). Ypač populiari buvo Jurgio Zauerveino (Sauerwein) „Jaunųjų lietuvininkų giesmelė", arba „Lietuviais esame mes gimę", pirmą kartą sugiedota 1896 m. Tilžėje. 1908 m. pagal naują Stasio Šimkaus melodiją šis Mažosios Lietuvos himnas buvo atliktas Kaune, pirmojoje dainų šventėje.

 

Plačiau...


 

LIETUVOS VALSTYBĖS HERBAS  

 

Lietuvos raitelis, vadinamas Vyčiu, yra vienas iš seniausių valstybės herbų Europoje. Ir vienas iš nedaugelio, kurio simbolika buvo paimta ne iš dinastinių herbų, kaip daugumoje Europos kraštų, bet iš kunigaikščių portretinių antspaudų. Neatsitiktinai XVI a. pradžioje Lietuvos metraštininkas rašė, kad Lietuvos herbas reiškiąs subrendusį valdovą, galintį kalaviju apginti savo Tėvynę.

 

Raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis, laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją su auksine rankena. Raiteliui prie kairiojo peties mėlynas skydas su dvigubu auksiniu kryžiumi. Žirgo kamanos, odiniai diržai, balnas ir trumpa gūnia mėlyni, pasagos, žąslai, pentinas, balno kilpa bei odinių diržų metaliniai sutvirtinimai (pagražinimai) auksiniai.


Plačiau...


 

LIETUVOS VALSTYBĖS (NACIONALINĖ) VĖLIAVA 

 

Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava yra tautinė vėliava, kurią sudaro audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių juostų: viršutinės - geltonos, vidurinės - žalios, žemutinės - raudonos. Vėliavos pločio ir ilgio santykis - 3:5.


Nacionalinės, arba tautinės, juostuotos vėliavos atsirado vėlai. Didžiausią impulsą jų raidai davė 1789 m. Prancūzijos revoliucija, pakeitusi iki tol naudotą karališkąją baltą vėliavą į trispalvę: raudoną-baltą-mėlyną, vėliau kraštinės spalvos buvo sukeistos vietomis. Trys lygios juostos reiškė visų lygybę prieš įstatymą. Jas taip pat simbolizavo naujasis šūkis: Laisvė-Lygybė-Brolybė, iki šiol naudojamas Prancūzijos Respublikos ženkle. XIX a. jau dauguma Europos valstybių turėjo nacionalines trispalves vėliavas. Paprastai jos buvo sudaromos iš valstybės herbo spalvų. Antai Vokietijos herbe auksiniame lauke vaizduojamas juodas erelis su raudonais ginklais, vėliava - juoda-raudona-geltona, Belgijos  juodame lauke auksinis liūtas su raudonais ginklais, vėliava - juoda-geltona-raudona. Kitos valstybės, pavyzdžiui, Danija, Skandinavijos kraštai nacionalinių vėliavų statusą suteikė senosioms vėliavoms. Jose vaizduojami kryžiai buvo tų kraštų šventųjų globėjų atributai.

Plačiau... 



LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORINĖ VĖLIAVA

Raudoname audekle, iš abiejų pusių, vaizduojamas šarvuotas raitelis tokių pat spalvų, kaip Lietuvos valstybės herbe. Vėliavos pločio ir ilgio santykis - 3:5.


Vėliavos, kaip skiriamieji ženklai, naudoti nuo seno. Labiausiai paplito viduramžių karyboje, net kariuomenės pulkai vadinti vėliavomis. Netenka abejoti, kad ir senovės lietuvių kariaunos turėjo skiriamuosius ženklus. Pirmą kartą lietuvių vėliava minima Vygando Marburgiečio kronikoje. Jis rašė, kad 1337 m. kautynėse ties Bajerburgo pilimi (prie Veliuonos) kryžiuočių šaulių viršininkas Tilmanas Zumpachas ugnine ietimi sudegino lietuvių vėliavą, o po to mirtinai sužeidė Trakų karalių. Tačiau kaip ta Trakų karaliaus vėliava atrodė, kronikininkas nutylėjo. Kur kas daugiau žinoma apie Lietuvos vėlesnes vėliavas. XV a. Janas Długoszas tvirtino, kad Vytautas į Žalgirio mūšį atvedė 40 pulkų. Visi naudojo raudonas vėliavas. Ant 30 buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, jojantis ant balto, kartais juodo, kitur bėro arba obuolmušio žirgo. O 10 vėliavų turėjo išsiuvinėtus ženklus (Gediminaičių stulpus), kuriais Vytautas žymėdavęs žirgus. Tos vėliavos, anot Długoszo, vadinosi žemių arba kunigaikščių vardais: Vilniaus, Kauno, Trakų, Medininkų, Žygimanto Kaributo, Semiono Lengvenio ir pan. Manoma, kad pulkai su Gediminaičių stulpais buvo atvesti iš Vytauto tėvoninių žemių (Trakų Kunigaikštystės), o su raiteliu - iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sričių.


Plačiau... 



LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VĖLIAVA

Purpuro spalvos audeklas, iš trijų kraštų apjuostas geltona virvute. Jo centre, abiejose pusėse, vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, kurio skydą iš dešinės pusės laiko baltas grifas, iš kairės - tokios pat spalvos vienaragis, stovintys ant balto postamento. Gyvulių ginklai auksiniai, liežuviai raudoni. Vėliavos pločio ir ilgio santykis - 5:6. Kotas natūralaus medžio, viršūnėje - ietigalis su Lietuvos valstybės herbu viduryje.


Dauguma valstybių, turinčių Prezidento instituciją, naudoja šią instituciją reprezentuojančias vėliavas (standartus). Pagal rangą Prezidento vėliava yra antroji po nacionalinės arba trečioji, jei, be nacionalinės, vartojama valstybės vėliava. Prezidentų vėliavos yra herbinės, nuo nacionalinių ir valstybės vėliavų paprastai skiriasi spalvomis, dydžiu, puošnumu. Anksčiau Lietuva oficialiai įteisintos Prezidento vėliavos neturėjo, nors naudojimo faktų galima rasti ir prieškarinėje Lietuvos Respublikoje. Tuomet virš Prezidentūros plevėsuodavo raudona vėliava su raiteliu vienoje pusėje ir Gediminaičių stulpais - kitoje.


Plačiau... 


Informacija atnaujinta: 2015-02-02 18:03

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 71272630

Šiandien apsilankė: 1555

Dabar naršo: 534

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.