EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

himnas

Lietuvos valstybės himnas (Tautiška giesmė)

 

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

 

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo naudai
Ir žmonių gėrybei.

 

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

 

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

 

Teksto ir muzikos autorius - Vincas Kudirka.

 

Himnas, atliekamas Lietuvos kariuomenės orkestro, kapelmeisteris mjr. Egidijus Ališauskas ir Valstybinio dainų ir šokių ansamblio Lietuva, vyr. chormeisteris Algimantas Kriūnas.

 

Kiekviena šiuolaikinė valstybė turi ne tik vizualinius: herbas, vėliavos, bet ir garsinius simbolius - himnus. Lietuvos valstybės himno, kaip ir tautinės vėliavos, idėja atsirado užsienyje. Iš pradžių į jį pretendavo net keli kūriniai. Apie 1880 m. Seinų kunigų seminarijos klierikai nutarė lietuvišku himnu laikyti Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas" eiles, prasidedančiais žodžiais „Tėvyne, Lietuva, tu kaip sveikata". Iš Seinų šią giesmę į Jungtines Amerikos Valstijas atvežė kunigas Petras Abromaitis. Ji kaip himnas čia pirmą kartą sugiedota 1888 m. per lietuvių suvažiavimą. Tarp Amerikos lietuvių plito ir kitos į tautos himną pretendavusios giesmės: „Tu, Lietuva, tu mieliausia mūsų motinėlė" (Antano Baranausko eilės), „Kur bėga Šešupė" (žodžiai Maironio, muzika Česlovo Sasnausko). Ypač populiari buvo Jurgio Zauerveino (Sauerwein) „Jaunųjų lietuvininkų giesmelė", arba „Lietuviais esame mes gimę", pirmą kartą sugiedota 1896 m. Tilžėje. 1908 m. pagal naują Stasio Šimkaus melodiją šis Mažosios Lietuvos himnas buvo atliktas Kaune, pirmojoje dainų šventėje.

 

Lietuvos himno, kitaip vadinamo „Tautiška giesmė", žodžius sukūrė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka. Jo tekstas su gaidomis buvo išspausdintas 1898 m. „Varpo" šeštajame numeryje. Pirmą kartą „Tautiška giesmė" viešai sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge, koncerte lietuviams studentams šelpti. Atgavus spaudą, „Tautiška giesmė" tapo kone visų renginių sudėtinė dalis. Lietuvoje ji pirmą kartą viešai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Vilniuje, miesto teatre lietuvių visuomenės surengtame vakare. Net tris kartus himnas kartotas koncerte, surengtame Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse. 1905 m. Panevėžyje pirmojo lietuviško vakaro metu choras himną giedojo net 4 kartus. Jis 1905 m. giedotas Marijampolėje, Kudirkos Naumiestyje, 1906 m. - Ukmergėje, Tauragėje, Biržuose, Rokiškyje. Pasak Reginos Mikšytės, lietuvių visuomenė šios giesmės „troško klausytis ir klausytis". Atsistojimas giedant Kudirkos himną tapo visuotiniu papročiu lietuviškuose vakaruose. Toksai atsistojimas, kurį pailiustruoja daugelis ištraukų iš ano meto spaudos, buvo svarbus Kudirkos „Tautiškos giesmės" virtimo tautos himnu istorijoje. Kai nebuvo kokių savarankiškos lietuvių valdžios organų ar bent plačiai pripažintų visuomeninių institucijų, galėjusių autoritetingai paskelbti tą ar kitą giesmę himnu, jį savaime patvirtino pati visuomenė, pagerbdama Kudirkos giesmę atsistojimu. Taigi V. Kudirkos „Tautiška giesmė" Lietuvos himnu pripažinta dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo. Vėliau, 1917-1918 m., dėl jo tinkamumo buvo kilusi diskusija: vieniems nepatiko žodžiai, kitiems muzika, bet ji greitai užgeso. „Tautiška giesmė" giedota iki 1950 m. liepos mėn. vidurio, po to ji uždrausta. Draudžiamuoju laikotarpiu (1950-1988 m.) Lietuvos himnas tapo tautinio pasipriešinimo totalitariniam režimui simboliu. Dažniausiai jis buvo giedamas įvairių švenčių metu šeimose ir nedideliuose patikimų žmonių susibūrimuose. Yra žinoma, kad himnas įvairiomis progomis buvo giedamas tremtyje. 1956 m. Lietuvos himnas buvo sugiedotas per Vėlines Kaune. Apie 1977 m. Lietuvos himnas buvo sugiedotas Kernavėje per Jonines. Nepaisant draudimų, Lietuvos himnas vis dažniau buvo giedamas viešose vietose: 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje skambėjo „Lietuva brangi" ir himnas, 1988 m. vasario 14-ąją himnas jau skambėjo Kauno arkikatedroje, vasario 16-ąją - Katedros (Gedimino) aikštėje Vilniuje. Visuomenė vis stipriau jautė laisvėjimo dvasią. 1988 m. birželio 14-ąją atgimstančioje Lietuvoje masinėmis manifestacijomis buvo paminėta tremties diena. Katedros aikštėje susirinkusi minia sugiedojo „Tautišką giesmę". 1988 m. liepos 9 dieną Vingio parke su pakilimu buvo sugiedota „Tautiška giesmė", tapusi Sąjūdžio mitingų pagrindine giesme. Kaip ir vėliava, Lietuvos valstybės himnas oficialiai patvirtintas 1988 m. lapkričio 18 d.


Literatūra: E. Rimša, Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004, p. 87-89; Lietuvos himnas, sudarė G. Česnys, B. Kulnytė, R. Treideris, Vilnius, 2005, p. 57, 59-61;


 


 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 72188224

Šiandien apsilankė: 830

Dabar naršo: 76

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.