EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Lietuvos valstybės istorinė vėliava

Raudoname audekle, iš abiejų pusių, vaizduojamas šarvuotas raitelis tokių pat spalvų, kaip Lietuvos valstybės herbe. Vėliavos pločio ir ilgio santykis - 3:5.

 

Vėliavos, kaip skiriamieji ženklai, naudoti nuo seno. Labiausiai paplito viduramžių karyboje, net kariuomenės pulkai vadinti vėliavomis. Netenka abejoti, kad ir senovės lietuvių kariaunos turėjo skiriamuosius ženklus. Pirmą kartą lietuvių vėliava minima Vygando Marburgiečio kronikoje. Jis rašė, kad 1337 m. kautynėse ties Bajerburgo pilimi (prie Veliuonos) kryžiuočių šaulių viršininkas Tilmanas Zumpachas ugnine ietimi sudegino lietuvių vėliavą, o po to mirtinai sužeidė Trakų karalių. Tačiau kaip ta Trakų karaliaus vėliava atrodė, kronikininkas nutylėjo. Kur kas daugiau žinoma apie Lietuvos vėlesnes vėliavas. XV a. Janas Długoszas tvirtino, kad Vytautas į Žalgirio mūšį atvedė 40 pulkų. Visi naudojo raudonas vėliavas. Ant 30 buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, jojantis ant balto, kartais juodo, kitur bėro arba obuolmušio žirgo. O 10 vėliavų turėjo išsiuvinėtus ženklus (Gediminaičių stulpus), kuriais Vytautas žymėdavęs žirgus. Tos vėliavos, anot Długoszo, vadinosi žemių arba kunigaikščių vardais: Vilniaus, Kauno, Trakų, Medininkų, Žygimanto Kaributo, Semiono Lengvenio ir pan. Manoma, kad pulkai su Gediminaičių stulpais buvo atvesti iš Vytauto tėvoninių žemių (Trakų Kunigaikštystės), o su raiteliu - iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sričių.

 

Kaip XV a. pirmojoje pusėje galėjo atrodyti Lietuvos kunigaikščių ir žemių karinės vėliavos, galima spręsti iš Jogailos brolėno Žygimanto Kaributo vėliavos. 1422 m., kai jį, kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto atstovą, pasikvietė Čekijos husitai, buvo užfiksuotas jo atvykimas į Prahą. Piešinyje vaizduojamas Žygimantas su savo herbine vėliava. Joje vaizduojamas raitelis, vėliavos viršutinis kraštas turi siaurą uodegą, kokią XV a. ypač mėgo vaizduoti vokiečiai. Žinoma, be gilesnių paties šaltinio tyrimų sunku pasakyti, ar joje pavaizduota vėliava remiasi tikru jos atvaizdu, ar ji tėra dailininko, tiesa, žinojusio Lietuvos heraldiką, darbas. Tačiau kol nėra kitų patikimesnių šaltinių, ši vėliava gali būti tam tikru orientyru XV a. Lietuvos vėliavų išvaizdai nustatyti.

 

Viduramžiais valdovo ir valstybės sąvokos buvo tapačios. Dėl to vargu ar kada nors rasime duomenų apie XV a. Lietuvos valstybės vėliavą, nes tada valstybę reprezentavo kunigaikštis. Šie skirtumai išryškėjo XVI a., kai pradedama minėti ir valstybės vėliava. Pirmasis ją 1578 m. apibūdino Aleksandras Gvagninis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava buvusi raudono šilko, keturių uodegų. Jos pagrindinėje pusėje, į dešinę nuo koto, po kunigaikštiška karūna išsiuvinėtas baltas raitelis, o kitoje - Švč. Mergelės Marijos atvaizdas. Suprantama ir religinė simbolika. Švč. Mergelė Marija buvo laikoma Lietuvos valstybės globėja ir viena iš labiausiai garbinamų šventųjų. Jos atvaizdą savo vėliavose mėgo naudoti net aukšti valstybės dignitoriai. Ne veltui sakoma: „Lietuva - Marijos žemė." Vėliau valstybės vėliavoje minimas tik raitelis, išsiuvinėtas abiejose vėliavos pusėse. Raudona vėliava su baltu raiteliu išliko iki XVIII a. pabaigos. Paskutinysis ją turėjo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas (1764-1795). Ji buvo karmazino spalvos, dviejų uodegų, pagrindinėje pusėje vaizduotas raitelis, kitoje - valdovo monograma - SAR (Stanislaus Augustus Rex). Ta pati monograma įdėta ir vėliavos ietigalyje.

 

Senoji valstybės vėliava, kurios ištakos siekia XV a. pradžią ar kiek ankstesnius laikus, niekada neišdilo iš lietuvių sąmonės. 1905 m. Jonas Basanavičius ją siūlė padaryti nacionaline vėliava. 1918 m., kai buvo įteisinta nacionalinė vėliava, rekomenduota išsaugoti ir valstybės vėliavą. Deja, tuomet ji nebuvo įteisinta, nors XX a. pirmojoje pusėje viešajame gyvenime neretai naudota. Ji plevėsavo virš Prezidentūros, per šventes kelta prie Karo muziejaus Kaune ir kitose vietose. Atsižvelgiant į šios vėliavos svarbą, kelių šimtų metų istoriją, Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. liepos 8 d. pakeitė Lietuvos valstybės vėliavos įstatymą ir į jį įrašė senąją vėliavą - raudoną su baltu raiteliu. Ją pavadino, kad nesipainiotų su Lietuvos valstybės (nacionaline) vėliava, Lietuvos valstybės istorine vėliava. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kur ir kokių valstybės švenčių metu turi būti iškeliama valstybės istorinė vėliava, o nuolat ji turi plevėsuoti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje (šiuo metu atstatomi), Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Tai yra vietose, vienaip ar kitaip susijusiose su Lietuvos valstybingumo istorija. Lietuvos valstybės istorinės vėliavos projektą ir etaloną Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2010 m. birželio 17 d.


Literatūra: E. Rimša, Heraldika. Iš praeities į dabartį, 2-oji papildyta laida, Vilnius, 2004, p. 75-79; Lietuvos heraldika, parengė E. Rimša, Vilnius, 2008, p. 26-29.


Informacija atnaujinta: 2013-07-29 18:02

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 71537549

Šiandien apsilankė: 371

Dabar naršo: 18

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.