EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Virtuali ekskursija

 

Vieta, kur dabar stovi Prezidentūra, XIV amžiuje buvo padovanota Vilniaus vyskupijai. Tame pačiame amžiuje pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila pastatė rūmus, kuriuos vėliau puošė, perstatinėjo ir plėtė jau kiti šeimininkai. XVIII amžiuje kai kuriuos rūmų ansamblio rekonstravimo darbus yra atlikęs architektas L. Stuoka-Gucevičius. XVII-XVIII amžiais rūmai degė, buvo niokojami per karus ar suirutes. Lietuvai patekus į Rusijos sudėtį, Vyskupų rūmų ansamblis tapo laikina rusų imperatoriaus, kunigaikščių ir kitų didikų buveine. Ano meto puošniausiuose ir solidžiausiuose rūmuose gyveno caras Pavelas I, viešėjo būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII ir prancūzų imperatorius Napoleonas. XIX amžiuje rūmai tapo oficialia Rusijos generalgubernatoriaus buveine. Ten gyveno M. Muravjovas, Lietuvos generalgubernatoriumi du kartus buvęs generolas Michailas Kutuzovas. 1824-1832 metais rūmai pagal garsaus Sankt Peterburgo dvaro architekto V. Stasovo projektą buvo perstatyti ir įgavo dabartinį pavidalą. 1920 metais, prieš Lenkijai užimant Vilniaus kraštą, rūmuose buvo įkurdinta Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Vėliau, tarpukario laikotarpiu, rūmai vėlgi buvo naudojami reprezentacijai. Juose yra gyvenęs Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis. Po karo rūmai tapo sovietų armijos Karininkų namais. Septintajame dešimtmetyje čia įsikūrė Menininkų rūmai. Atkūrus Nepriklausomybę, dalį patalpų kurį laiką užėmė Prancūzijos ambasada. 1995-ųjų pabaigoje rūmai pradėti restauruoti. 1997 metais ten įsikūrė tuometinis Respublikos Prezidentas.


Reprezentacinių rūmų fasadas ir vidinis kiemas

 

 
     
 
     
 
    
 
  
 
Ekskursijos patenka į rūmus per įėjimą, esantį kairiajame rizalite. Tai XIX a. vėlyvojo klasicizmo stiliaus dviaukščiai rūmai, kurie kartu su administraciniais pastatais iš Universiteto gatvės pusės, vidiniu kiemu, parku ir Kolonų sale (buvusi rūmų kordegardija) sudaro vientisą uždarą ansamblį Vilniaus senamiestyje. Prezidentūros vidiniame kieme vyksta atviri visuomenei renginiai, kuriuose gali dalyvauti Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai.

 


Herbas ir vėliava

 

  

 

Lietuvos Respublikos Prezidento herbas rūmų centrinio rizalito atike bei Prezidento vėliava ant šio rizalito stogo. Vėliava yra pakelta, kai Prezidentė yra Rūmuose arba apskritai Vilniuje.

 


Rūmų parkas
   
   
Prezidentūros parkas - vienas seniausių parkų Vilniuje. Jo reikšmė svarbi visai Lietuvos architektūros ir želdynų istorijai. Keletą šimtmečių parkas priklausė Vilniaus vyskupystei ir buvo vadinamas Vyskupų sodu. Jis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1387 metais Jogailos rašte. Jame minimas ir nebeišlikęs Goštautų sodas, kurio teritorijoje greičiausiai stovi dabartiniai Prezidentūros rūmai. Vėliau Vyskupų sodas paminėtas jau 1543-aisiais Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio rašte, kuriame skelbiama apie koplyčios įkūrimą sode prie Vyskupų rūmų. Spėjama, kad vėliau ansamblis ne kartą keitėsi, kito ribos, tačiau labiausiai buvo pertvarkytas XIX a. pirmojoje pusėje, kai Lietuva pateko į Rusijos sudėtį. Rūmai buvo išpuošti prašmatniu ampyro stiliumi. Rekonstruojant parką dalyvavo architektas Ž. Pusjė (Joseph Poussier). Vėliau pagal jo sukurtą modelį parkas ir buvo atkurtas. Taigi XIX a. susiformavusi viso ansamblio stilistika išliko iki šių dienų. Parke ir ansamblio kiemuose išsaugoti labai svarbūs gamtos paminklai - istoriniai želdynai: išliko daug klevų, liepų ir šimtamečių ąžuolų. Parką puošia įvairių rūšių dekoratyviniai krūmai, augalai ir vejos. Prie galinės parką juosiančios mūro sienos yra atidengtas išlikęs Vilniaus gynybinės sienos fragmentas. (Remtasi K. Labanausko straipsniu Prezidentūros parkas Vilniuje, „Istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje", 1999 m.)


Reprezentacinė laiptinė

 

Iš vidinio kiemo per šią laiptinę, išklotą raudonu kilimu ir papuoštą paauksuotais laiptų turėklais bei langų aptvarais, patenkama į pagrindines patalpas antrame aukšte. Jos išsidėsčiusios anfiladine tvarka.


Žemėlapių salė

 

Salėje stovi neoklasicizmo stiliaus baldų komplektas (raudonmedžio faneruotė, XX a. pradžia). Ant sienų kabo Lietuvos valstybės žemėlapių faksimilės iš Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos kartografijos kolekcijos bei „Alegorinė kompozicija" (dailininkas Frans van Mieris (1689-1763), drobė, aliejus).
 

Delegacijų salė

 

 

 

Tai delegacijų poilsio patalpa, kurioje ant sienų kabo litografijos: Vilniaus universiteto didysis kiemas. Vilnius. Šnipiškių priemiestis; Verkių rūmų valgomoji menė; Zigmanto I ir Žygimanto Augusto antkapis Krokuvos katedroje. 1848-1850 iš J.K.Vilčinskio „Vilniaus albumo".

 


Baltoji salė

 

 

   

   

Tai pagrindinė rūmų salė, kurioje vyksta kredencialų teikimas, apdovanojimai, visuomenės susitikimai su Prezidente. Balti su paauksavimu baldai pagaminti pagal tikslias rūmų baldų kopijas. Centrinę salės nišą puošia „Laisvės statula", kuri yra Laisvės statulos, stovinčios Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus skvere gipsinis modelis (skulptorius Juozas Zikaras, 1881-1944).

 


Derybų salė

 

Šioje salėje vyksta oficialių delegacijų susitikimai, derybos. Kesoninės lubos, išlikusios iš Vyskupų rūmų laikotarpio, - gražiausios ir puošniausios rūmuose. Atkartojantys pro langus matomus vaizdus, ant sienų kabo senojo Vilniaus planai ir buvusios architektūros paminklų bei jų rekonstrukcijų piešiniai: Vilniaus miesto planas; Gedimino pilies bokštas; Subačiaus vartai ir miesto rūmai; Žemutinės pilies rekonstrukcija (1894-1923, popierius, tušas, akvarelė). Faksimilės iš Lietuvos dailės muziejaus.
 


Mėlynoji salė
   
  
Pavadinimą gavusi dėl mėlynos sienų spalvos ir skirta Prezidentės konfidencialiems pokalbiams. Čia yra išlikę du autentiški švediško tipo židiniai iš XIX a. pradžios. Salėje stovi kopija baldų komplekto, priklausiusio poetui Jurgiui Baltrušaičiui ir stovėjusio tarpukario laikotarpiu Lietuvos ambasadoje Maskvoje.

Žalioji salė

 

 
 
 
   
Šioje salėje Prezidentė kasdien posėdžiauja su vyriausiaisiais patarėjais. Salę puošia antikvariniai veidrodžiai (ampyro stilius, XIX a. pradžia); stiklinė vaza iš imperatoriškojo stiklo fabriko (XIX a. antroji pusė, Rusija); laikrodis (paauksuota bronza, marmuras, XIX a. antroji pusė), poriniai kandeliabrai su deivių figūromis (paauksuota bronza, XIX a. pirmoji pusė).
 

Prezidentės laukiamasis

 

 

Čia stovi baldų komplektas (rusiškojo ampyro stiliaus, XIX a. pabaiga, Sankt Peterburgo mokykla), analogiškas XIX a. rūmų baldams, remiantis pagal išlikusią fotografinę medžiagą. Ant sienų kabo „Marinistinis peizažas" (drobė, aliejus, XIX a. pabaiga - XX a. pradžia) bei faksimilės iš J.K.Vilčinskio „Vilniaus albumo".

 


Prezidentės sekretoriatas

  

Tai restautuotas ir dabar dviejų metrų sienos aukštyje eksponuojamas Vyskupų rūmų ornamentinis tapybinio frizo fragmentas (su lipdybiniu karnizo rėmu). 

 


Pasitarimų salė

  

 

Šioje salėje Prezidentė posėdžiauja su Seimo, Vyriausybės, įvairių visuomeninių institucijų bei organizacijų atstovais. Sienas puošia Lietuvos Respublikos Prezidentų portretai: Antanas Smetona. 1919-1920, 1926-1940 (dailininkas Jonas Janulis, 1926), Kazys Grinius. 1926 (dailininkas K.Buivydas), Aleksandras Stulginskis. 1920-1926 (dailininkas Petras Kalpokas, 1925), Algirdas Brazauskas. 1993-1998 (dailininkas Saulius Čižikas, 1998), Valdas Adamkus. 1998-2003, 2004-2009 (dailininkas Saulius Čižikas, 2004), Rolandas Paksas 2003-2004 (dailininkė Lina Kalinauskaitė, 2011).



Prezidentės darbo kabinetas

 

Šiame kabinete Prezidentė dirba, priima nedideles svečių delegacijas, taip pat iš čia transliuojami jos pasisakymai ir šventiniai sveikinimai per TV. Kabinete už darbo stalo stovi Valstybinė ir Prezidento vėliavos bei kabo Lietuvos Respublikos herbas. Priešingoje sienoje įmontuotas židinys. Kabinete virš židinio, ant kurio stovi antikvariniai dirbiniai: laikrodis su Apolonu (paauksuota bronza, XIX a. pirmoji pusė) bei porinės antikinio kraterio formos vazos (paauksuota bronza, XIX a. pirmasis ketvirtis), kabo Vytauto Didžiojo paveikslas (kopija, XVII a. nežinomas dailininkas, drobė, aliejus).

Informacija atnaujinta: 2015-02-02 17:54

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 73883427

Šiandien apsilankė: 1863

Dabar naršo: 131

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.