EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

„Dzūkai, kaip ir visi Lietuvos žmonės, yra darbštūs, patikimi ir išradingi, tačiau dar nepakankamai verslūs

Išskirtinis Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu „Alytaus naujienoms"

Šiandien Alytuje pirmąkart vieši šalies Prezidentė D.Grybauskaitė. Susitikimuose su verslininkais, vietos valdžios atstovais valstybės vadovė planuoja aptarti nedarbo problemas, kokių priemonių imtasi alytiškių verslumui skatinti, domėtis, ar iniciatyvūs ir verslūs žmonės sulaukia reikiamos informacijos ir paramos, apsilankyti dviejose įmonėse - „Snaigėje" ir „Astroje". Viešnagės Alytuje išvakarėse Prezidentė atsakė į „Alytaus naujienų" korespondentės Almos Mosteikaitės klausimus.

 

- Kokiu tikslu nusprendėte aplankyti Dzūkijos sostinę Alytų, kas Jus sudomino mūsų mieste, kuriame nedarbas didesnis nei šalies vidurkis - 15,4 procento, sąskaitas už šildymą gyventojai gauna didesnes nei, pavyzdžiui, sostinėje?

-Nedarbas - didžiausia problema ne tik Alytuje, bet ir visoje šalyje. Šiandien nėra nieko svarbesnio, kaip užtikrinti šalies gyventojams galimybę dirbti ir užsidirbti. Nuo nedarbo gali išgelbėti naujos idėjos ir verslumas. Lankausi Alytuje Šventojo Kazimiero - Lietuvos ir Lietuvos jaunimo globėjo dieną. Alytus pagal gyventojų amžių yra jauniausias Lietuvos miestas, todėl į jaunimo įsidarbinimo galimybes noriu atkreipti ypatingą dėmesį.

Vyriausybė įpareigota parengti aiškią naujų darbo vietų kūrimo strategiją, remti iniciatyvius ir verslius šalies žmones, mažinti biurokratinius suvaržymus verslui, tačiau labai daug priklauso nuo vietos valdžios, verslininkų ir pačių žmonių sugebėjimo prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Noriu išgirsti, kas konkrečiai daroma kiekvienoje savivaldybėje, kad žmonės gautų visą jiems reikalingą pagalbą.

Kaip skatinti šalies gyventojų, ypač jaunimo, verslumą ir kurti naujas darbo vietas, aptarsiu su visų šalies regionų verslininkais ir vietos valdžios atstovais. Pradėjau nuo Dzūkijos sostinės Alytaus. Dzūkai, kaip ir visi Lietuvos žmonės, yra darbštūs, patikimi ir išradingi, tačiau dar nepakankamai verslūs. Pavyzdžiui, šiemet dzūkai ypač aktyvūs tradicinės Kaziuko mugės dalyviai. Neabejoju, kad kiekvienas Kaziuko mugėse dalyvaujantis liaudies menininkas ar amatininkas yra potencialus smulkusis verslininkas. Todėl būtina sudaryti sąlygas šiems gebėjimams atsiskleisti ir juos ugdyti, būtina užtikrinti, kad kiekvienas žmogus, norintis imtis verslo, gautų visą reikalingą informaciją ir paramą.


Gindamiesi nuo nedarbo privalome galvoti ne tik apie naujų darbo vietų kūrimą, bet ir apie jau esamų išsaugojimą. Noriu atkreipti dėmesį į Dzūkijos sostinėje Alytuje sėkmingai dirbančias įmones, tokias kaip AB „Snaigė" ir „Astra", kurios sunkmečiu ne tik nenutraukė veiklos, bet net didina gamybos ir eksporto apimtį, randa naujų rinkų, saugodamos darbo vietas ir specialistus vykdo „laikinųjų darbų" projektą. Tokių įmonių patirtis gali tapti pavyzdžiu ne tik dzūkams, bet ir visai Lietuvai.

Verslūs, iniciatyvūs ir moderniai mąstantys žmonės, gebantys net sunkmečio sąlygomis pasirinkti tinkamą veiklos strategiją ir pasiekti stulbinamų rezultatų, - tai įrodymas mums visiems, kad šalies ateitis yra mūsų pačių rankose.

Geroji verslo praktika - ūkio atsigavimo pagrindas. Šiuo metu verslo bendruomenei tenka didžiulė atsakomybė išsaugoti esamas darbo vietas ir kurti naujas, nes būtent nuo verslo kūrybingumo, atkaklumo ir sėkmės priklauso visa šalies ekonomikos būklė.

- Jūs savo prioritetuose esate deklaravusi, kad nė vienas ekonominis sprendimas negali būti įteisintas, jei neįrodyta jo nauda žmonėms ir valstybei. Alytuje kaip ne viename šalies mieste šilumos tiekimas atiduotas į prancūzų kompanijos „Litesko" rankas ir savivaldybė beveik neturi įtakos šilumos kainoms. Pati miesto savivaldybė, konkursuose įtartinai sumažinusi kainas, pasisamdo, pavyzdžiui, statybų bendroves iš kitų miestų, o vietinės lieka be darbo arba įtartinai daug statybos darbų konkursų laimi paties mero šeimos įmonės. Kaip gali būti realizuotas Jūsų prioritetas dėl ekonomiškai naudingų sprendimų žmonėms ir valstybei, jei konkrečioje savivaldybėje piliečiai mato visiškai kitokią padėtį?

- Labai svarbu, kad, matydami netinkamus, ekonomiškai nenaudingus ir nepagrįstus valdžios sprendimus ar įtartinus sandorius, žmonės neliktų tam abejingi. Nuo kiekvieno iš mūsų pilietiško požiūrio priklauso, koks bus mūsų kiemas, miestas, kokia bus Lietuva. Būkite reiklūs, aktyvūs ir neabejingi savo kraštui. Visus vietos valdžios sprendimus gali lemti piliečių valia. Kiekvienas rinkimuose dalyvavęs žmogus gali reikalauti valdžios atskaitomybės už jos priimamus sprendimus.

Visada sakau, kad daug kas priklauso nuo mūsų pačių ir yra mūsų pačių rankose.


Specialiąsias tarnybas raginu ypatingą dėmesį skirti viešųjų pirkimų skaidrumui ir vienai dažniausių korupcijos apraiškų - nepotizmui, tai yra artimųjų protegavimui. Nes tik skaidrūs sandoriai gali užtikrinti, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų litas bus išleistas efektyviai ir duos didžiausią grąžą. Tačiau raginu ir pačius žmones, pastebėjus įtartinų giminystės ryšių, o ne miesto gyventojų interesais grįstų sandorių, pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai ar kitoms su korupcija kovojančioms institucijoms. 2010-ieji gali tapti visuotinio nepakantumo korupcijai metais, bet tik tada, jei kyšininkavimui ir neskaidriems susitarimams nepakantus bus kiekvienas Alytaus ir visos Lietuvos pilietis.

Ir valstybės, ir savivaldybių biudžeto lėšos turi būti leidžiamos labai atsakingai, todėl kaštų ir naudos analizė turi tapti privaloma visiems ekonominiams sprendimams ne tik sunkmečiu - visada ir visose srityse. Sprendžiant šildymo problemas taip pat būtina rasti miesto gyventojams naudingiausius sprendimus ir užtikrinti, kad šildymo kainos būtų žmonėms prieinamos, o ne diktuojamos monopolininkų.

- Jūs esate vienareikšmiškai išdėsčiusi savo poziciją dėl tiesioginių merų rinkimų siekiamybės, tai deklaruoja ir visos partijos prieš rinkimus, bet Seimas jų neskuba įteisinti. Ar, Jūsų nuomone, ateinančiais metais per savivaldybių tarybų rinkimus piliečiai jau galės tiesiogiai rinkti merus?

- Visų valdžios institucijų sprendimus turi lemti šalies gyventojų valia. Jeigu žmonės nori rinkti merus tiesiogiai, tokia galimybė jiems turi būti sudaryta. Rinkimų kampanijos metu susitikinėdama su šalies gyventojais visuose regionuose girdėjau aiškų žmonių pageidavimą rinkti merus tiesiogiai. Palaikau tiesioginius merų rinkimus, nes taip nori Lietuvos žmonės. Be to, esu įsitikinusi, kad tiesioginiai merų rinkimai ne tik įtvirtintų asmeninę politikų atsakomybę savo krašto žmonėms, užtikrintų operatyvesnį žmonių problemų sprendimą, bet ir skatintų šalies gyventojus aktyviau ir atsakingiau dalyvauti vietos valdžios rinkimuose ir reikalauti atskaitingesnės valdžios. Meras yra arčiausiai žmonių esantis valdžios atstovas. Jis turi tapti stipria politine valdžios figūra, atstovaujančia tiesiogiai žmonių, o ne politinių partijų interesams.

Galimybes kaip galima greičiau įteisinti tiesioginius merų rinkimus jau aptariau su Savivaldybių asociacijos ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovais. Kad tiesioginiai merų rinkimai vyktų jau per 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimus, būtina politinė valia Seime - antrasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų.

- Taupant valstybės biudžeto lėšas naikinamos apskričių viršininkų administracijos, tačiau jau kuris laikas pamirštas vadinamųjų žiedinių savivaldybių klausimas, pavyzdžiui, Alytaus miesto ir rajono, kurių abiejų valdžia įsikūrusi Alytuje. Tokių savivaldybių šalyje - šešios. Ar taupant lėšas nevertėtų jų sujungti?

- Lietuvos savivaldybės vienos didžiausių Europoje. Todėl jų skaičius ir dydis jau keleri metai yra didelių diskusijų objektas. Žiedinių savivaldybių, kurios yra savotiškas reliktas, pertvarkymas, naujų steigimas ar didesnis seniūnijų savarankiškumas susijęs su Lietuvos teritorine administracine reforma. Tam reikia politinės valios. Svarbiausia, kad ši pertvarka būtų daroma atsižvelgiant į gyventojų poreikius bei pasiūlymus, neprieštarautų bendriems savivaldos koncepcijos principams ir užtikrintų kaip galima racionalesnį savivaldai skiriamų lėšų panaudojimą. Galutinis apsisprendimas dėl konkrečių savivaldybių ir optimalaus jų skaičiaus priklauso Seimui.

- Seimo valdančioji dauguma balansuoja ant iširimo ribos. Ar ši dauguma, Jūsų nuomone, sugebės išsilaikyti iki kadencijos pabaigos? Kaip vertinate rinkimą piliečių parašų dėl referendumo, kuriuo būtų siekiama pakeisti Konstituciją ir piliečiams suteikti teisę inicijuoti Seimo paleidimą?

- Bet kokia sumaištis po ekonomikos krizės pradedančiai atsigauti valstybei nenaudinga. Norint užtikrinti greitesnį šalies ūkio atsigavimą reikia ne tik ekonominio, bet ir politinio stabilumo. Kad vidury brastos keisti arklius ne pats geriausias sprendimas, byloja net ir liaudies išmintis. Tačiau kartais tai neišvengiama. Valdžios kaita gali būti pateisinama tik tokiu atveju, jeigu tai naudinga šalies gyventojams. Kol kas nematau kitos valdančiosios daugumos, kuri galėtų geriau suvaldyti situaciją. Nė viena politinė jėga kol kas nėra pateikusi konstruktyvių siūlymų. Todėl manau, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pasmerkta vesti šalį iš krizės iki galo. Kol kas ji tai daro patenkinamai, taigi savo pareigą ir darbą turi atlikti iki galo. Jeigu atsiras politinių jėgų, galinčių užtikrinti greitesnį šalies ūkio atsigavimą, jų siūlymai bus svarstomi.

Galimybė tam tikromis sąlygomis paleisti Seimą yra ir dabar. Tačiau tai kraštutinė priemonė. Raginčiau visas politines jėgas elgtis atsakingai ir galvoti pirmiausia ne apie populistines akcijas, o apie racionalius, geresnį gyvenimą šalyje užtikrinančius sprendimus.

- Trijų lygių teismai šalyje sukurti demokratiniam teisingumo procesui įtvirtinti. Ar šiai demokratijai teisės aktais suteikta ne per didelė laisvė, kai vietinis teismas beveik po penkerių metų bylinėjimosi gali sustabdyti Aukščiausiojo Teismo nutartis, kaip yra Alytaus ligoninės vadovų atveju, ir bylinėjimasis vėl vyksta iš naujo? Tokių bylų šalyje tikriausiai ne viena, suinteresuoti asmenys gali bylinėtis iki gyvenimo pabaigos, darbo turės teismai ir advokatai.

- Nenorėčiau analizuoti konkrečios bylos aplinkybių ir daryti kokių nors teisinių išvadų. Tačiau šiandien matome, kad teisingumo paieškos iš tiesų neretai užtrunka pernelyg ilgai. Tą rodo ir didėjantis dėl šios priežasties Lietuvos pralaimėtų bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme skaičius. Tai patvirtina ir masiški gyventojų skundai bei pastarųjų mėnesių įvykiai. Kita vertus, turime sutikti, kad demokratiškesnio ginčų sprendimo būdo teisinėje valstybėje nei teisminis jų sprendimas tikriausiai nerasime. Tam sukurta instancinė teismų sistema, žmonėms suteikiama galimybė apskųsti žemesnės instancijos teismų sprendimus net keletą kartų - apeliacine ar kasacine tvarka, pasinaudoti proceso atnaujinimo galimybe.

Teismo proceso trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių: tiek ydingo įstatymų aiškinimo ir taikymo, tiek teismo darbo organizavimo, tiek besibylinėjančių žmonių elgesio. Todėl svarbu turimais teisiniais instrumentais naudotis sąžiningai ir protingai.

Pasitikėjimas teisingumu - labai aktuali problema ne tik Alytuje, bet ir visoje šalyje. Pagrindinė to nepasitikėjimo priežastis ir yra formalus, paviršutiniškas, nepateisinamai ilgai trunkantis bylų nagrinėjimas, biurokratizuota ikiteisminių tyrimų tvarka, neužtikrinta jų kontrolė, netobula teisėjų atrankos sistema. Šios problemos pirmiausia slegia ne teismus ir teisėjus, o teisingumo ieškančius žmones, tad jas būtina spręsti ryžtingai ir neatidėliotinai.

Tam būtinos esminės permainos visoje teismų sistemoje. Siekdama sukurti skaidrią teismų sistemą, skirdama ir teikdama teisėjus, labai atsakingai vertinu ne tik jų profesinius gebėjimus, bet ir asmenines savybes. Mano iniciatyva teisėjų atranka jau vykdoma pagal sugriežtintus teisėjų atrankos ir vertinimo kriterijus bei tvarką. Nuo sausio 1-osios įsigaliojusios Teismų įstatymo pataisos taip pat sudaro realias galimybes periodiškai vertinti visų Lietuvos teisėjų darbą.

Aktyvesnio vaidmens tobulinant teismų sistemą, formuojant bendrą teismų praktiką, užtikrinant visų šalies teisėjų profesionalumą ir nepriekaištingą reputaciją tikiuosi ir iš Aukščiausiojo Teismo. Aukščiausiasis Teismas negali būti abejingu ir pasyviu teismų veiklos stebėtoju, jis turi tapti teisingumo garantu kiekvienam teisingumo ieškančiam žmogui.

-Kaip vertinate valstybės padidintų mokesčių politiką, kuri daug įmonių atvedė prie bankroto, žmonės liko be darbo? Antai alytiškiai, pigiau apsipirkdami Lenkijoje, sėkmingai didina šios šalies biudžetą.

- Lietuvą, kaip ir kitas šalis, užgriuvęs ekonomikos sunkmetis pareikalavo neatidėliotinų ir veiksmingų sprendimų, kurie leistų sumažinti išlaidas ir padidinti pajamas į valstybės biudžetą. Norint suvaldyti ekonominę ir finansinę griūtį reikėjo greitų sprendimų. Tie sprendimai buvo neišvengiami ir priimami valstybei labai sunkiomis sąlygomis, todėl klaidų neišvengta. Vyriausybė įpareigota visas jas ištaisyti.

- Jūsų nuomone, kada ir kokius sprendimus priėmus valstybė išbris iš ekonomikos ir finansų krizės?

- Kokių veiksmų reikia imtis 2010 metais, kad šalies ūkis pradėtų atsigauti, o gyventojams būtų užtikrintas normalus pragyvenimo lygis, metų pradžioje aptariau su visu ministrų kabinetu. Įvardijau 8 prioritetines sritis, kuriose šiemet būtinos radikalios permainos. Naujų darbo vietų kūrimas, mažesnės kainos ir nepakantumas korupcijai - kertiniai įpareigojimai Vyriausybei.

Sunkmetis turi būti ne tik taupymo, bet ir struktūrinių pertvarkų laikotarpis. Taupymas turi sietis su realiomis permainomis, o ne vien su trumpalaikiu skolų padengimu. 2010 metais reikia pradėti būtiniausias, 20 metų vilkintas struktūrines reformas energetikos, sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinėje srityse. Šalies gerovė priklausys nuo to, kaip sparčiai ir ryžtingai šias reformas vykdysime.

Vyriausybė įpareigota parengti aiškią darbo vietų kūrimo strategiją, remti iniciatyvius šalies žmones, norinčius imtis smulkiojo verslo, sudaryti galimybes jiems gauti pigesnius kreditus ir pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis, mažinti biurokratinius suvaržymus verslui ir pasirūpinti eksporto galimybėmis. Visose ūkio šakose Vyriausybė įpareigota užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir kontroliuoti monopolines kainas. Ypatingą dėmesį Vyriausybė raginama skirti viešųjų pirkimų skaidrumui, korupcijos sveikatos apsaugos ir statybų srityse prevencijai. Kova su šešėline ekonomika, mokesčių vengimu ir kitais finansiniais nusikaltimais taip pat turėtų tapti vienu iš svarbiausių 2010 metų Vyriausybės tikslų.

Jei Vyriausybė vykdys šiuos įpareigojimus ir bus palanki ekonominė aplinka pagrindinėse eksporto rinkose, galime tikėtis ūkio augimo dar šių metų antroje pusėje. Gyventojai ūkio augimo pirmuosius vaisius pajus jau kitąmet.

 

Prezidentės spaudos tarnyba
 

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 75585180

Šiandien apsilankė: 5815

Dabar naršo: 318

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.