EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

EUobserver: Po dvidešimties Nepriklausomybės metų Lietuva džiaugiasi naryste Europos Sąjungoje

Andrew Rettman


EUOBSERVER, Briuselis. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad šalies narystė Europos Sąjungoje yra pažangos rodiklis švenčiant dvidešimtąsias atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos metines.

„Atsiskyrimas nuo SSRS ir sovietinės represijų sistemos buvo pagrindas, kuriuo remdamiesi, pasiekėme tai, kuo šiandien džiaugiamės. Lietuva yra laisva ir demokratinė valstybė, visavertė ES ir NATO narė", - Kovo 11-osios išvakarėse sakė Dalia Grybauskaitė, kurią žmonės išrinko vadovauti šaliai dėl jos tvirtos ES biudžeto komisarės reputacijos.

„Norėjome turėti modernią, europietišką, išsilavinusią, demokratinę ir saugią valstybę, - sakė Prezidentė. - Po dvidešimties metų mes turime laisvę ir gerovę, - ką patys sukūrėme. Nei prievarta, nei jėga mums niekas neįbrukta."

Lietuva buvo pirmoji sovietinė Respublika, paskelbusi savo Nepriklausomybę, kai XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje Kremliaus imperija ėmė byrėti.

Tačiau tikrasis atsiskyrimas įvyko 1991 metų sausio 13 dieną, minimą kaip „kruvinasis sekmadienis", kai rusų kareiviai nužudė trylika protestuotojų prie Vilniaus televizijos bokšto ir tanku pervažiavo merginą. Televizijos juostoje užfiksuota Loretos mirtis tapo revoliucijos simboliu.

Estijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovėnijos valstybių vadovai prisijungs prie Dalios Grybauskaitės ketvirtadienį Vilniuje, kur vyks šventiniai renginiai ir karinis paradas. Keturiolika valstybių atsiųs kitus aukštus valdžios pareigūnus, o Rusijai atstovaus transporto ministras Igoris Levitinas.

Kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame Nepriklausomybės atkūrimo minėjime dalyvaus Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir Vytautas Landsbergis, tais įtampos kupinais metais vadovavęs Lietuvai, o šiuo metu - Europos Parlamento narys ir aršus Rusijos kritikas.

Vokietijos susijungimas 1990 metais ir aštuonių buvusios geležinės uždangos zonos šalių įstojimas į Europos Sąjungą 2004 metais - tai esminiai trumpos ES istorijos momentai.

Dabar, po 2008 metų didžiausios įtampos laikotarpio, kai Vilnius prašė taikyti ES sankcijas Rusijai dėl Gruzijos karo, Lietuvos santykiai su Rusija galiausiai stabilizavosi.

Bet buvusios sovietų respublikos kitomis akimis žvelgia į savo kaimynę Rusiją nei tokios įtakingos ES šalys kaip Prancūzija ir Vokietija. Tai ypač išryškėjo Lietuvai protestuojant dėl Prancūzijos planų parduoti modernius karo laivus Rusijai.

Rusijos Ministro Pirmininko Vladimiro Putino sprendimas pakviesti balandžio mėnesį Lenkijos atstovus į Antrojo pasaulinio karo metų lenkų masinių žudynių vietą Katynės miške vertinamas kaip naujos istorinės sąžinės ženklas.

Tačiau Maskvos savivaldybės pareigūnų ketinimai iškelti Staliną šlovinančius plakatus per karo pabaigos 65-ųjų metinių minėjimą Rusijoje skaudina Rytų Europos valstybes.

„Mes svarstome oficialaus protesto galimybę", - „EUobserver" žurnalui sakė vienos buvusių komunistinių šalių, dabar ES valstybės narės, aukštesnio rango diplomatas.


Prezidentės spaudos tarnyba

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 75584871

Šiandien apsilankė: 5506

Dabar naršo: 339

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.