EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

IQ. The Economist: D.Grybauskaitė: geresnės daugumos nėra

Vladimiras LAUČIUS

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako nematanti kitos galimos valdančiosios daugumos, kuri geriau suvaldytų padėtį nei esama Vyriausybė su premjeru A. Kubiliumi priešakyje. Valstybės vadovė teigia tikinti demokratija, bet griežtai kritikuoja Lietuvos politines partijas dėl sustabarėjimo.

 

- Visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad yra daug žmonių, nepatenkintų demokratijos veikimu šalyje. Kokia Jūsų nuomonė apie mūsų demokratijos minusus?

 

- Plačiai žinoma Winstono Churchillio išgarsinta laki frazė, jog demokratija yra pati prasčiausia valdymo forma, neskaitant visų kitų, buvusių iki tol. Ne mažiau įžvalgus buvo ir kitas garsus britas - dramaturgas George'as Bernardas Shaw, pasakęs, jog demokratija yra įrankis, garantuojantis, kad nebūsime valdomi geriau, nei esame nusipelnę. Šios citatos tinka bet kuriai laisvai visuomenei, taip pat ir Lietuvai.

 

Nuomonių apklausos liudija menką pasitikėjimą politinėmis partijomis, o kartu ir pačia demokratiškiausia institucija - žmonių rinktu Seimu. Tai kelia nerimą, nes atspindi ir moralinę, ir vertybių krizę, kuri krečia mūsų visuomenę.

 

Žmonės turi tokią valdžią, kokią patys išsirenka. Bet esama ir kitos medalio pusės - pasirinkimas yra ribotas: ištisus dešimtmečius matyti tie patys veidai. Didžiausias politines partijas kausto sąstingis ir, neskaitant retų išimčių, jose sunku prasimušti gabiam ir aktyviam jaunimui. Būtent tai turiu omenyje, kai sakau, kad partijos uzurpavo valdžią, ypač savivaldos lygiu. Jauni žmonės verčiau renkasi nepolitinę veiklą saviraiškos siekiui realizuoti, o dažnai ir emigraciją.

 

- Piliečių raginimai aktyviau įsitraukti į partijų veiklą skamba jau du dešimtmečius, bet tai nieko nekeičia. Sakote, kad partijas kausto sąstingis, jose - tie patys veidai. Ar verta tikėtis, kad ši padėtis staiga ims ir pakis į gera? Gal reikia naujų partijų, pakeisiančių senas?

 

- Aš teigiu, kad visų pirma esamos partijos turi atsiverti, įsileisti naujų idėjų, pačios ieškoti asmenybių ir aktyvių žmonių - tik taip jos gali atsinaujinti.

 

Partijų skaičius - vienas iš visuomenės politinės brandos rodiklių. Šalyse, kurios tik išsivaduoja iš totalitarinių režimų ir pasuka demokratijos keliu, tradiciškai būna labai daug partijų. Vėliau šis skaičius mažėja, partijos stambėja, formuojasi ir pastovesnės žmonių pažiūros. Todėl nėra vieno atsakymo į jūsų klausimą - nauja partija gali būti rimto politinio proceso pradžia, bet gali būti ir vienadienis rinkimų triukas, kuriuo atsitokėję po rinkimų piliečiai skaudžiai nusivilia.

 

Vis dėlto aš tikiu demokratija. Tik visi turime pajusti atsakomybę už savo šalį, būti pilietiškai aktyvūs, ne nusišalinti, o atvirkščiai - stiprinti mūsų demokratijos institucijas, siekti suaktyvinti politinių partijų, nevyriausybinių organizacijų veiklą, suteikti jai daugiau skaidrumo, naujų idėjų ir gaivaus vėjo. Tokie siūlymai kaip tiesioginiai merų rinkimai, politinių partijų finansavimą skaidrinantys įstatymai - tai žingsniai teisinga linkme.

 

- Kaip pasikeitė Jūsų nuomonė apie politinę padėtį Lietuvoje nuo tada, kai apsisprendėte dalyvauti prezidento rinkimuose? Kas šiandien atrodo geriau nei prieš metus ir kas nuvylė?

 

- Ėjau į rinkimus ne dalydama populistinius pažadus, o ragindama žmones telktis sunkmečio akivaizdoje ir įveikti ekonomikos ir moralės nuosmukį. Bendromis jėgomis galime nugalėti ryškiausias nuosmukio apraiškas - korupciją, šešėlinę ekonomiką, nepagarbą žmogui.

 

Koalicinei Vyriausybei pavyko stabilizuoti ūkį, matome pirmuosius atsigavimo ženklus. Tačiau yra supainiota mokesčių sistema, matyti „Sodros" neefektyvumas, atskirų ministerijų nesusikalbėjimas, Vyriausybės veiksmų koordinacijos stoka. Visa tai - blogi ženklai, tikrai nepadedantys išbristi iš krizės.

 

Vis dėlto du labai šviesūs pastarojo meto įvykiai sustiprino mano tikėjimą, kad Lietuvos žmonės tikrai atsities. Rekordinis lankytojų skaičius Vilniaus knygų mugėje parodė, kad sveikas dvasios alkis nepasidavė depresijai. Savo ruožtu dešimtys tūkstančių dalyvių Kovo 11-osios eitynėse su Sąjūdžio vėliavomis Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose patvirtino, jog Atgimimo laikų nuotaika gyva ir permainų ryžtas nedingęs.

 

- Džiaugiatės, kad žmonės skaito, kad jų dvasia nepasidavė depresijai. O ką Jūs asmeniškai skaitote laisvalaikiu? Kokie yra Jūsų mėgstami autoriai, knygos?

 

- Turbūt nenustebinsiu pasakiusi, kad laisvalaikio daug neturiu. Iš knygų mugės išsinešiau ne tik puikią nuotaiką, bet ir ne vieną šiuolaikinių lietuvių autorių „bestselerį". Tikrai laukiu momento, kai galėsiu perskaityti.

 

- Seniai diskutuojama apie prezidento galias: vieni sako, kad jų užtenka, kiti teigia - per mažai, treti apskritai siūlo rinkti prezidentą Seime, kaip daro estai ir latviai. Kokia Jūsų pozicija? Ar netrūksta galių?

 

- Šį klausimą girdžiu nuo pačios rinkimų kampanijos pradžios. Lietuvos Prezidento galios yra aiškiai apibrėžtos Konstitucijoje ir nėra prasmės pradėti diskusijų iš naujo. Esminė mano nuostata - maksimaliai išnaudoti tas galias, kurias turiu. Esu tikra, jog užmezgus politinį dialogą su Seimo partijomis, nevyriausybinėmis piliečių ir verslo organizacijomis galima daug pasiekti. Nuo pirmos dienos konstruktyviai bendraujame su Seimu - nuolat susitinku su frakcijomis, komitetais, mano patarėjai taip pat palaiko aktyvius ryšius.

 

- Jums tapus prezidente, atsistatydino ir VSD vadovas, ir generalinis prokuroras. Vyriausiasis administracinis teismas ilgai gyvena be pirmininko. Anot Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio, tai liudija, kad sistema apsivalo. O ar bus kam dirbti toje apvalytoje sistemoje? Ar yra daug puikių kadrų, tik ir laukiančių, kada juos pakvies eiti vadovų pareigas?

 

- Profesionalių, atsakingų, padorių ir visuomenės pasitikėjimo vertų žmonių Lietuvoje tikrai yra. Tačiau susiduriame su problema, kad užimti atsakingų pareigų tokie žmonės neskuba dėl prastos institucijų reputacijos ir prarasto tikėjimo, kad dirbant sąžiningai galima ką nors pakeisti. Tokią padėtį valstybėje lėmė politinė mūsų kultūra, ilgus metus toleravusi neskaidrią veiklą ir kūrusi nebaudžiamumo atmosferą.

 

Vis dėlto apeliuoju į stipriausių šalies asmenybių pilietiškumą ir profesionalumą tikėdamasi, kad, matydami prasidėjusius pokyčius svarbiausiose srityse, jie neliks vien pasyvūs įvykių stebėtojai ir nevengs savo patirtimi prisidėti kuriant geresnę Lietuvą.

 

Artimiausiu metu teiksiu Seimui generalinio prokuroro kandidatūrą. Vyriausiojo administracinio teismo (VAT) vadovas, kaip žinote, renkamas iš šio teismo teisėjų, todėl reikėjo šiek tiek laiko, kad visos vietos būtų užpildytos. Šiuo metu tai jau padaryta, VAT pirmininko skyrimas taip pat neužtruks. Visų teismų teisėjų atrankos procese ypatingą dėmesį skiriu ne tik profesiniams gebėjimams, bet ir kandidatų moralei.

 

- Per rinkimų kampaniją skelbėte karą oligarchams ir monopolijoms. Ką jau pavyko (be „Leo LT") nuveikti šiose srityse?

 

- „Leo LT", ko gero, ryškiausias pavyzdys. Džiaugiuosi, kad ši istorija jau baigta, ir tikiuosi, jog panašių klaidų nebebus.

 

Kitas rimtas rezultatas, kuriam aš pritariau, net siekiau, kad Vyriausybė tai darytų, - Elektros kainų įstatymo pakeitimas, ribojantis monopolinį apetitą. Šio pakeitimo reikėjo, kad energetikos įmonės nebegalėtų pūsti kainų, kaip darė anksčiau.

 

Nuo sausio 1 d. prasidėjo prekyba elektros energija biržoje. Šiuo metu per 40 proc. Lietuvos suvartojamos elektros energijos parduodama elektros biržoje: pirmą kartą per 20 nepriklausomybės metų šioje srityje atsiranda konkurencija. Kol kas biržos principas taikomas tik pramonės vartotojams, bet palaipsniui sieksime, kad kiekvienas gyventojas galėtų džiaugtis elektros rinkos privalumais, iš kurių svarbiausias - mažesnė kaina.

 

Farmacijos srityje taip pat egzistuoja monopolijos. Lietuvoje konkurencinė vaistų rinka dar nesukurta. Galima įžvelgti egzistuojant susitarimus, vaistų kainos įvairiose Lietuvos vaistinėse - skirtingos. Ką jau kalbėti apie kainų skirtumus kaimyninėse šalyse. Įvestas vaistų antkainių ribojimas, kurio nuosekliai reikalavau, padidins vaistų prieinamumą šalies gyventojams.

 

Pradėtos stiprinti ir toliau bus stiprinamos dvi labai svarbios institucijos: Konkurencijos taryba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pirmoji įgyvendina konkurencijos politiką, antroji atlieka reguliatoriaus vaidmenį ir reguliuoja monopolijas. Šių institucijų veikla turi didelės įtakos kainoms, kurios nustatomos vartotojams.

 

Mažmeninės prekybos srityje rinkos koncentracijos kartelė sumažinta iki 30 proc. - tai teigiamai veiks didinant konkurenciją, nes šiuo metu mažmeninės prekybos sektoriuje yra labai didelė koncentracija: keturi mažmeninės prekybos tinklai kontroliuoja daugiau kaip 70 proc. rinkos. Ši ir kitos priežastys lemia, kad maisto produktų kainos Lietuvoje yra neadekvačiai aukštos, ypač palyginus Lietuvos ir kitų ES šalių (turtingos Vakarų Europos) gyventojų perkamąją galią.

 

- Teigėte, kad Lietuvoje partijos uzurpuoja valdžią. Ar esate tikra, kad tiesioginiai merų rinkimai ir visuomenių organizacijų dalyvavimas rinkimuose pasitarnaus pilietinės visuomenės, o ne oligarchų ar įtakingų grupių interesams? Kas lengviau - „nupirkti" merą ar visą miesto tarybą?

 

- Mane stebina, kad siūlote dvi vienodai ciniškas išeitis - ką nors „nupirkti"! Korupcija politikoje yra pati baisiausia, nes atvirai įžeidžiami tūkstančiai žmonių, balsavusių už vieną ar kitą partiją. Būtent todėl ryžtingai pasisakau už tiesioginius rinkimus savivaldoje - ne tik merų, bet ir seniūnų.

 

Žmonės, tiesiogiai išsirinkę merą, labiau juo pasitikėtų, galėtų reikalauti atsiskaityti už savo veiklą. Taip pat pasisakau, kad meras būtų politinė figūra savivaldybės taryboje, turėtų galimybę kontroliuoti ir vykdomąją valdžią.

 

Tiesioginių rinkimų sistema savivaldoje neabejotinai sustiprintų ir pačias partijas: jos būtų priverstos atsiverti konkurencijai, atsakingiau kelti kandidatus į mero postą, daugiau dėmesio privalėtų skirti žmonių problemoms spręsti, o ne tarpusavio susitarimams dėl įtakos sferų.

 

Konstitucinis Teismas dar 2007 metais priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes nenumato galimybės gyventojams kandidatuoti į savivaldybių tarybas jokiuose kituose sąrašuose, išskyrus politinių partijų sąrašus. Konstitucinio teismo nutarimas nevykdomas, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas iki šiol nepataisytas.

 

- Per prezidento rinkimus Jus parėmė konservatoriai. Dabar Jūs remiate premjero Andriaus Kubiliaus ir jo Vyriausybės vykdomą politiką. O gal tai klaidingas įspūdis? Kuriuos Vyriausybės sprendimus keistumėte?

 

- Norint užtikrinti greitesnį šalies ūkio atsigavimą, būtinas visų valdžios institucijų sutarimas svarbiausiais klausimais. Prezidentui privalu sugebėti dirbti, susikalbėti ir rasti geriausius sprendimus su ta valdančiąja dauguma ir ta Vyriausybe, kurią lėmė rinkėjų valia.

 

Kol kas nematau kitos valdančiosios daugumos, kuri galėtų geriau suvaldyti situaciją, todėl dirbu su šia ir kaip galėdama padedu ieškoti svarbiausių šalies gyventojams sprendimų. Kai Vyriausybės vykdoma politika, mano nuomone, neprieštarauja šalies gyventojų interesams, aš ją remiu, o kai matau, kad sprendimai netinkami, pasinaudodama Konstitucijos man suteiktomis galiomis reikalauju ieškoti kitų.

 

Vienas iš pavyzdžių - kai pareikalavau, kad pensijų mažinimas vėliau būtų kompensuojamas. Tarp prezidento turimų instrumentų - ir teisė grąžinti įstatymą pakartotinai svarstyti (populiariai vadinama veto teise), ir teisė siūlyti įstatymų pataisas, ir galimybė inicijuoti įstatymus. Tai įgalina Prezidento instituciją veikti kaip aktyvią politikos ir sprendimų priėmimo dalyvę.

 

- Kaip vertinate ES politines ir ekonomines perspektyvas? Ar bendros energetinės politikos nebuvimas nėra gilėjančios krizės požymis? Ar apskritai matote ES kaip vieningos, integralios politinės jėgos ateitį?

 

- ES turi ateitį. Tiek eurozonos, tiek visos ES žlugimo scenarijai yra nepagrįsti. ES naudinga šalims narėms, padeda joms ginti savo nacionalinius interesus, palengvina bendrų problemų sprendimą. Solidarumas - tai žodis, geriausiai atspindintis ES idėją. Kartais to solidarumo trūksta, bet tai nėra žlugimo ženklas, atvirkščiai - tai įrodymas, jog ES pasiteisino.

 

Klausimų ir abejonių dėl ES buvo ir yra, tačiau ES sugebėdavo tinkamai reaguoti į jos kelyje pasitaikančius iššūkius ir sustiprėjusi judėti toliau. Lisabonos sutartis - svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad ES veiktų koordinuotai ir efektyviai.

 

Mūsų visų tikslas - ekonomiškai stipri, dinamiška, novatoriška, išsilavinusi ir konkurencinga ES. Tai pasieksime tik įveikę krizę ir sėkmingai įgyvendindami ES raidos iki 2020 m. strategiją, dėl kurios principų mes, ES šalių lyderiai, neseniai susitarėme Briuselyje. Lietuvai itin aktualūs šios strategijos nubrėžti tikslai - užimtumo augimas, kova su skurdu ir socialinės atskirties mažinimas, investicijos į ekonomiką, grįstą modernaus mokslo pasiekimais ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimu.

 

Taip pat labai svarbu, kad būtų panaikintos visos kliūtys ekonomikai augti. Todėl būtina siekti tolesnės ES vidaus rinkos integracijos ir sudaryti sąlygas lankstesnėms paslaugų, darbo rinkoms kurtis. Energetikos sektoriuje būtina panaikinti fragmentaciją, padidinti konkurencingumą, sujungti energijos tinklus į bendrą ES rinką ir garantuoti tolygią prieigą prie energetinių žaliavų.

 

- Ar Jums tapus Prezidente mūsų užsienio politikoje įvyko teigiamų permainų?

 

- Lietuva pradėjo vykdyti užsienio politiką, kurios tikslas - maksimaliai ginti Lietuvos ir visų mūsų piliečių interesus. Nuo skambių lozungų ir įsivaizduojamos lyderystės tarptautinėje arenoje pereiname prie konkrečių veiksmų, kurie užtikrins Lietuvai saugumą ir pagarbų tiek artimiausių kaimynų, tiek euroatlantinių partnerių požiūrį į mus.

 

Po ilgos pertraukos pradėjau politinį dialogą su mūsų kaimynėmis - Rusija ir Baltarusija. Esu įsitikinusi, kad pokalbis su šiomis šalimis, grįstas abipusiais ekonominiais interesais bei pagarba, yra naudingas ne tik Lietuvai, bet ir visai ES.

 

Inicijavau atvirą ir intensyvų dialogą su Šiaurės šalimis. Jis leis Lietuvai geriau ginti savo interesus ES. Ir jau dabar matau pirmuosius rezultatus: ES skyrė svarią finansinę paramą elektros jungčiai su Švedija, patvirtinta mums labai svarbi ES Baltijos jūros regiono strategija bei Baltijos elektros energijos rinkos jungčių planas.

 

Intensyvėja bendradarbiavimas su didžiosiomis ES valstybėmis: su Prancūzijos prezidentu pasirašyta strateginės partnerystės deklaracija ir baigiamas rengti veiksmų planas jai įgyvendinti. Mūsų santykiai su JAV tampa vis intensyvesni ir įvairesni, ypač perspektyviose srityse, tokiose kaip prekyba ir investicijos, energetinis saugumas, karinis bendradarbiavimas.

 

Stiprėja ir Lietuvos balsas Šiaurės Atlanto organizacijoje. Balandžio mėnesį įvyksiančiame susitikime su NATO šalių atstovais kalbėsiu apie būdus, kaip toliau stiprinti Lietuvos, Baltijos regiono ir kartu viso aljanso saugumą.

Prezidentės spaudos tarnyba

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 75585155

Šiandien apsilankė: 5790

Dabar naršo: 314

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.