EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Marijampolės apskrities laikraščiui "Suvalkietis"

Rytoj (t.y.) balandžio 7 d. ketinate lankytis Suvalkijoje ir domėtis, kaip sekasi bendruomenėms. Kodėl Jūsų vizito tikslas yra būtent toks?

 

Pilietiški, atsakingi, veiklūs ir bendrų tikslų suvienyti žmonės - šiandien yra ta jėga, kuri gali įsukti permainas visoje šalyje. Turime daugybę bendruomeniškumo pavyzdžių, kai veiklūs ir iniciatyvūs žmonės, nelaukdami paraginimo ir nesitikėdami jokio atlygio, ne tik patys randa greitus sprendimus iš kebliausių gyvenimo situacijų, bet dar ir sugeba padėti kitiems. Tokios iniciatyvos ir bendruomenės turi sulaukti deramo dėmesio ir palaikymo. Būtent tai noriu akcentuoti šio vizito metu.


Vietos bendruomenių vaidmuo šalies gyvenime labai svarbus, todėl bendruomeniškumui skatinti deramą dėmesį privalo skirti ir Vyriausybė, ir vietos valdžia. Darbštūs žmonės ir geri darbai turi būti pastebėti ir tapti pavyzdžiu, kaip gali pasikeisti gyvenimas, jeigu ne dejuosime, o sutelktai dirbsime ieškodami išeičių ir sprendimų.


Taip pat labai svarbu užtikrinti galimybę veiklioms bendruomenėms pasinaudoti ES parama. Būtina užtikrinti skaidrų, paprastą ES paramos paskirstymą ir padėti aktyviems žmonėms ir bendruomenėms ją gauti.


2000 metais Lietuvoje lyg ir pradėta vykdyti administracinė-teritorinė reforma. Ir pradėta nuo Suvalkijos. Nebeliko Marijampolės miesto ir Marijampolės rajono, vietoje to įkurta Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės. Praėjo jau dešimt metų, tačiau toliau reforma nevyksta. Kodėl? Ar ji nepasiteisino? Ar normalu, kad vienur po šiai dienai likę to paties pavadinimo miestai ir rajonai, kitur - tik savivaldybės?

 

Iš tiesų jau dešimtmetį vykstanti Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo reforma - daugiau klausimų negu atsakymų. Su šia reforma susijęs žiedinių savivaldybių, kurios yra savotiškas reliktas, pertvarkymas, naujų steigimas ar didesnis seniūnijų savarankiškumas. Tam reikia politinės valios. Svarbiausia, kad ši pertvarka būtų daroma atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir siūlymus, neprieštarautų bendriems savivaldos koncepcijos principams ir užtikrintų kuo racionalesnį savivaldai skiriamų lėšų panaudojimą. Galutinis apsisprendimas dėl konkrečių savivaldybių ir optimalaus jų skaičiaus priklauso Seimui.

 

Teritorinio valdymo pertvarkymo ir decentralizavimo problema ypač aktuali, kai naikinamos apskritys ir funkcijos perduodamos kitoms institucijoms, kai turime apsispręsti dėl tiesioginių mero rinkimų.


Lietuvos savivaldybės yra vienos didžiausių Europoje. Todėl jų skaičius ir dydis jau keleri metai yra didelių diskusijų objektas. Reforma turi pripažinti ir įteisinti savivaldą žemiausiame vietiniame teritoriniame lygmenyje. Todėl jau ne kartą kėliau klausimą apie galimybę žmonėms aktyviau dalyvauti savo teritorijos valdyme.

 

 

Kokią įtaką, Jūsų nuomone, savivaldos Lietuvoje raidai galėtų turėti tiesioginiai mero rinkimai? Ar iš tiesų tiesiogiai rinkti merus pradėjusiai Lietuvai gresia pavojus susiskaldyti į daugybę "kunigaikštysčių", kaip kad prognozuoja gerb. V.Landsbergis?

 

Pasisakau ne tik už tiesioginius merų, bet ir seniūnų rinkimus. Rinkiminės kampanijos metu susitikinėdama su šalies gyventojais visuose regionuose girdėjau aiškų žmonių pageidavimą rinkti merus tiesiogiai. Be to, esu įsitikinusi, kad tiesioginiai merų rinkimai ne tik įtvirtintų asmeninę politikų atsakomybę savo krašto žmonėms, užtikrintų operatyvesnį žmonių problemų sprendimą, bet ir skatintų šalies gyventojus aktyviau ir atsakingiau dalyvauti vietos valdžios rinkimuose. Meras yra arčiausiai žmonių esantis valdžios atstovas. Jis turi tapti stipria politine valdžios figūra, atstovaujančia tiesiogiai žmonių, o ne politinių partijų interesams.

 

Reiklūs ir pilietiški žmonės neleis susikurti jokioms „ kunigaikštystėms". Aktyvios bendruomenės ir dabar sugeba pareikalauti iš savo rinktų politikų atsakomybės. Pavyzdžiui, jūsų krašte aktyviai veikianti Antanavo bendruomenė priverčia vietos politikus raštu įsipareigoti atstovauti jų interesams. Tiesiogiai rinkdami merus ir seniūnus, žmonės turės dar daugiau galimybių patys dalyvauti valstybės valdyme ir reikalauti atsakomybės už priimamus ar vilkinamus sprendimus.

 

Tiesioginių rinkimų sistema sustiprintų ir pačias partijas: jos būtų priverstos atsiverti konkurencijai, atsakingiau kelti kandidatus į mero postą, daugiau dėmesio privalėtų skirti žmonių problemoms spręsti, o ne tarpusavio susitarimams dėl įtakos sferų. Todėl rekomenduoju partijoms Seime kuo greičiau priimti sprendimus, kad tiesioginiai merų rinkimai įvyktų 2011 metais. Tai šansas politikams reabilituoti ir padidinti pasitikėjimą politine sistema. Nes nepasitikėjimas partijomis ir rinkimais gali atvesti į tokią padėtį, kai žmonės visai ignoruos rinkimus.

 

 

Nuo politikos pereikime prie ekonomikos. Vyriausybė giriasi jau suvaldžiusi krizę, tačiau sąlygų verslui lengvinti nežada. Gatvėse - minios bedarbių, apkarpytos pensijos, žmonės neįstengia susimokėti net komunalinių mokesčių, kurie yra neproporcingai dideli pagal gyventojų gaunamas pajamas. Ar tikrai Vyriausybė suvaldė krizę ir ar toks jos suvaldymo būdas buvo geriausias?

 

Norint suvaldyti ekonominę ir finansinę griūtį, kuri grėsė Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, reikėjo greitų ir, deja, skausmingų sprendimų. Tie sprendimai buvo neišvengiami ir priimami labai sunkiomis valstybei sąlygomis, todėl klaidų neišvengta. Vyriausybė įpareigota visas jas ištaisyti.

 

Skausmingos, tačiau neišvengiamos priemonės, šalies žmonių solidarumas ir supratimas leido stabilizuoti situaciją šalyje. Nors gyventojai dar nejaučia, tačiau pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai jau akivaizdūs, ypač eksporto srityje. Žmonės atsigavimą pajus kitąmet. Nepriklausomai nuo to, kaip mes čia viduje galvojame apie save, tarptautinės organizacijos ir rinkos mus vertina gerai ir tiki, kad mes galime išsikapstyti patys. Tai yra labai gera žinia.

 

Dabar būtina visas jėgas ir pastangas sutelkti nedarbui šalyje įveikti. Šiandien nėra nieko svarbesnio, kaip užtikrinti šalies gyventojams galimybę dirbti ir užsidirbti. Jeigu žmonės turės darbo, ims mažėti ir kitų problemų. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas jaunimui įdarbinti. Šiandien būtina palaikyti kiekvieną iniciatyvą, kuri padeda sukurti naujų ir išlaikyti jau turimas darbo vietas. Norint prisitaikyti prie pakitusių ekonominių ir gyvenimo sąlygų būtinos sutelktos vietos valdžios, verslininkų ir pačių žmonių pastangos. Nuo nedarbo gali išgelbėti tik naujos idėjos ir verslumas.

 

Vyriausybė įpareigota parengti aiškią darbo vietų kūrimo strategiją, remti iniciatyvius šalies žmones, norinčius imtis smulkaus verslo, sudaryti galimybes jiems gauti pigesnius kreditus ir pasinaudoti ES lėšomis, mažinti biurokratinius suvaržymus verslui ir pasirūpinti eksporto galimybėmis. Tačiau labai daug priklauso nuo vietos valdžios, verslininkų ir pačių žmonių sugebėjimo prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų.

 

Vyriausybė taip pat įpareigota užtikrinti šalies gyventojams prieinamas šilumos, vaistų, elektros ir maisto kainas. Tam pirmiausia reikia pažaboti monopolininkų savivalę ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją visose šalies ūkio šakose. Pirmieji žingsniai dėl vaistų ir elektros kainų reguliavimo jau žengti.

 

 

Kokia Jūsų nuomonė apie parengtą socialinių garantijų programos reformą ir numatomą pensinio amžiaus didinimą iki 65 ar net 67 metų? Ar dabar pats tinkamiausias metas, atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje ir Lietuvos žmonių sveikatos būklę bei gyvenimo trukmę, pradėti tokias reformas? Ar tokia programa negali padaryti meškos paslaugą, nes dauguma Lietuvos vyrų bus tiesiog nesuinteresuoti mokėti įmokas SODRAI, manydami, kad senatvės pensijos tikriausiai nesulauks?

 

Sodros reforma būtina, tačiau ji turi būti daroma dešimtmečiams į priekį, o ne dabarties pensininkų problemoms spręsti. Reforma turi būti vykdoma ne paskubomis, o apgalvotai, įvertinus pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių interesus ir lūkesčius. Kita vertus, pasigendu politinės valios ryžtingai spręsti įsisenėjusias problemas ir kurti normaliai veikiančią, orų pragyvenimą visiems užtikrinančią socialinio draudimo sistemą. Šiuo metu yra parengtas tik pirminis ir dalinis Sodros reformos projektas, todėl jo iš esmės vertinti negaliu. Reforma turi būti sisteminė, tad nėra prasmės kalbėti apie pavienes, neišbaigtas šios reformos gaires.

 

Praėjusią (dabar dar - šią) savaitę Generalinėje prokuratūroje buvo įregistruotas septynių Kalvarijos policijos pareigūnų pareiškimas, kuriame jie reikalauja pradėti baudžiamąjį procesą prieš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovus, Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą ir policijos generalinio komisaro pavaduotoją. Ką manote apie tai? Kodėl susiklostė tokia situacija mūsų teisinėje sistemoje? Ar tokia byla gali būti perspektyvi?

 

Dėl šio įvykio patikrinimus atlieka ir Policijos departamentas, ir Generalinė prokuratūra. Kol nepateiktos patikrinimų išvados, negaliu vertinti pareigūnų veiksmų ir komentuoti situacijos. Tačiau, jeigu pasitvirtintų, kad tokie aukšti pareigūnai susiję su nusikalstama veikla, nedelsiant turėtų būti keliamas jų atsakomybės klausimas. Kovą su finansiniais nusikaltimais esu įvardijusi kaip vieną prioritetinių šios Vyriausybės darbų. Jeigu asmenys, kurių tiesioginė pareiga kovoti su nusikalstamumu, patys yra prisidėję prie to, atsakomybės turi būti reikalaujama aukščiausiu lygiu.

Abejonių teisingumu šalies gyventojams dažnai kyla dėl įsigalėjusios nebaudžiamumo atmosferos šalyje, kuri susikūrė dėl ilgus metus toleruotos netobulos ikiteisminių tyrimų tvarkos ir piktnaudžiavimų baudžiamųjų bylų senaties terminais. Seimui jau pateiktos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos ir dėl ikiteisminių tyrimų tvarkos tobulinimo, ir dėl senaties panaikinimo labai sunkiems nusikaltimams. Tai turėtų sumažinti galimybes vilkinti bylas, išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sustiprinti visuomenės pasitikėjimą teisingumu.

 

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti bet kokio smurto prieš vaikus draudimą, Seimas atmetė. Kurioje barikadų pusėje esate: ar su tais, kurie kviečia neauginti naujų smurtautojų, ar pritariate senoviškam auklėjimui diržu?

 

Auklėti reikia ne smurtu, o asmeniniu pavyzdžiu. Neseniai valdžios institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai Prezidentūroje pasirašė memorandumą „Vaikystė be patyčių" , kuriuo įsipareigojo visomis išgalėmis stabdyti smurto ir patyčių bangą šalyje. Pasirašydama šį susitarimą pabrėžiau, kad tai įpareigojimas kiekvienam ne tik deklaruoti pagarbą, toleranciją, draugiškumą, kultūringą elgesį, bet ir patiems būti pavyzdžiu vaikams. Atmesdami įstatymo pataisas, draudžiančias bet kokį smurtą prieš vaikus politikai, matyt, užmiršo savo įsipareigojimus.

Paskutinis klausimas - apie spaudą. Kaip žinote, daugelyje ES šalių PVM spaudai lengvatinis arba jo išvis nėra. Premjeras A.Kubilius susitikime praėjusių metų gruodžio mėnesį su regioninės žiniasklaidos atstovais tvirtino, kad tokia praktika, kai kam nors taikomos PVM lengvatos, yra negera (beje, daugiau jokių argumentų nebuvo pateikta...). Susiklostė situacija, kad daugelis regioninių leidinių šiandien spausdinasi Lenkijoje, taip papildydami šios šalis biudžetą, o kai kurie išvis balansuoja ant bankroto ribos. Kaip manote, kodėl Lietuvoje "negera" praktika yra tai, kas kone visoje ES yra normalu?

 

Realiai įvertinus valstybės galimybes ir išteklius, buvo panaikintos beveik visos PVM lengvatos, tarp jų ir žiniasklaidai. Vyriausybė rado galimybių PVM lengvatą išlaikyti tik knygų leidybai. Palaikau šią iniciatyvą. Padėti spaudai išgyventi sunkmečio sąlygomis nuspręsta skiriant valstybės paramą kultūriniams ir šviečiamiesiems žiniasklaidos projektams. Šiemet per Spaudos, radijo ir televizijos fondą žiniasklaidai paskirstyta 7,5 milijono litų valstybės paramos. Taip pat numatytos valstybės dotacijos laikraščių pristatymui kaimo vietovėse. Jeigu tokia paramos forma neefektyvi - Vyriausybė turi peržiūrėti paramos žiniasklaidai prioritetus bei skirstymo tvarką ir galvoti apie Spaudos, radijo ir televizijos fondo veiklos tobulinimą.

Prezidentės spaudos tarnyba

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 75584772

Šiandien apsilankė: 5407

Dabar naršo: 312

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.