EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu naujienų agentūrai "Reuters"

 "Lietuvos Prezidentė: Rusijos dujų politika žlugdo pati save"

 

 

Trečiadienis, balandžio 10 d.

Nerijus Adomaitis

OSLAS, balandžio 10 („Reuters") - Rusija privalo liautis naudoti savo dujų išteklius kaip politinio spaudimo kaimynams įrankį arba ji praras dalį savo rinkos atiduodama ją konkurentams, Lietuvos Prezidentė pasakė duodama interviu.

Baltijos valstybė, kuri pirmininkaus Europos Sąjungai nuo liepos šešis mėnesius, jau seniai skundžiasi, kad ji moka didesnes kainas už Rusijos „Gazprom" dujas nei kitos šalys, nes ji nesutaria su Maskva keliais politiniais klausimais.
Lietuva dabar yra visiškai priklausoma nuo vamzdynais tiekiamų dujų importo iš Rusijos, tačiau ji statosi suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris padės diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius.

„Rusija sieja dujų kainos sumažinimą su politiniais reikalavimais... Tai absoliučiai pasenęs 30 metų senumo metodas", - teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, duodama interviu savo vizito Norvegijos sostinėje metu.

„Rusija pati sau kenkia... Jeigu Rusija nepakeis savo dujų eksporto politikos, gali daug prarasti... dalis jos rinkos smarkiai susitrauks".

Derybos sudėtingos, kai Maskva kelia politinius reikalavimus, kuriuos Vilnius turi įvykdyti prieš diskutuojant dėl kainų sumažinimo, sakė Prezidentė.

Maskva nori, kad Baltijos šalis, buvusi sovietinė respublika, palengvintų vizų režimą Rusijos Kaliningrado eksklavui prie Baltijos jūros, įsiterpusiam tarp Lietuvos ir Lenkijos, paaiškino Prezidentė.

Rusija taip pat nori garantijų dujų tranzitui į Kaliningradą, sakė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius praeitą savaitę po susitikimo su Rusijos Premjeru Dmitrijumi Medvedevu, kurio metu buvo aptartos dujų kainos.

Rusija per Lietuvą turi tiekti dujas į Kaliningradą, kuris beveik visiškai priklauso nuo elektros energijos gamybos naudojant dujas. Pasak AB „Lietuvos dujos", pernai dujų tranzitas į Kaliningrado sritį sudarė 2,2 mlrd. kubinių metrų.

GINČAS DĖL VEIKLOS RŪŠIŲ ATSKYRIMO

Maskvos susirūpinimas dėl Kaliningrado tranzito iš dalies susijęs su Lietuvos planais restruktūrizuoti „Lietuvos dujas", priverčiant 37,1 proc. turinčią bendrovę „Gazprom" atsisakyti pagrindinių vamzdynų kontrolės.

Lietuva teigia, kad jos planas atitinka ES teisės aktus, kurie draudžia dominuojančią padėtį užimantiems dujų ir elektros energijos tiekėjams kontroliuoti skirstymo tinklus, kad jie negalėtų trukdyti konkurentams.

„Tai išbandymas Europai. Mums kaip įmanoma greičiau reikalinga konkurencinga rinka", - sakė Grybauskaitė.

Pernai Lietuvos valstybės įmonė paskelbė konkursą dėl 750 000 kubinių metrų SGD tiekimo į terminalo plaukiojančią suskystintų dujų saugyklą su išdujinimo technologija, išnuomotą iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG", kuri pradės veikti 2014 metų pabaigoje.

„Norvegija yra viena iš galimų tiekėjų ir „Statoil" yra viena iš SGD tiekimo konkurso dalyvių", - sakė Lietuvos Prezidentė.

Pirmadienį ji susitiko su Norvegijos Ministru Pirmininku Jensu Stoltenbergu aptarti energetinį bendradarbiavimą.
Lietuvos žiniasklaida jau skelbė, kad tarp konkurso dalyvių yra JAV įmonė „Cheniere Energy Inc", neseniai pasirašiusi susitarimą dėl SGD tiekimo Didžiosios Britanijos energetikos įmonei „Centrica PLC".

Grybauskaitė teigė, kad Rusija turėtų pripažinti Europos ir pasaulio mastu vykstančią dujų rinkos „revoliuciją" - kalbėdama apie padidėjusią konkurenciją dėl SGD ir žingsnius susieti sutartyse dėl vamzdynais tiekiamų dujų nurodytas kainas su dujų kainomis momentinėje prekyboje (spot prices), o ne žaliavinės naftos kainomis.

Kai kuriems ES dujų importuotojams pernai pavyko persiderėti dėl kainų su „Gazprom" ir atgaline data gauti 10-20 proc. nuolaidas esamoms sutartims, teigiama paskutinėje Europos Komisijos (EK) ketvirtinėje dujų rinkų ataskaitoje.
„Tačiau, pasirodo, „Gazprom" strategija apsiriboja siūlymu daryti retrospektyvias nuolaidas esamose sutartyse, užuot dariusi esminius pakeitimus sutarčių sąlygose", - teigiama ataskaitoje.

Norvegijos bendrovė „Statoil", priešingai, sutiko padidinti savo tiekimo sutartyse dujų, kurių kaina indeksuojama pagal kainas, dalį. Pernai ji pardavė mažiau nei pusę savo dujų kainomis, kurios indeksuotos pagal naftos kainą, palyginti su 70 proc. 2009 metais.

Tai padėjo Norvegijai padidinti dujų pardavimą Europos Sąjungai daugiau nei 14 proc. - iki rekordinio 107,6 mlrd. kubinių metrų kiekio arba 21 proc. visų ES tiekimų, palyginti su „Gazprom" turima 23 proc. dalimi, teigia ES dujų asociacija „Eurogas".

EK ataskaitoje teigiama, kad Lietuva mokėjo vieną didžiausių kainų už rusiškas dujas - 39,6 euro už 1 MWh - trečiąjį praeitų metų ketvirtį. Daugiau mokėjo tik Bulgarija ir Čekijos Respublika.

Kaip rodo duomenys, Anglija ir Belgija mokėjo 27 eurus už 1 MWh iš Norvegijos importuotų dujų, (Andriaus Syto papildoma ataskaita, Vilnius; red. Jane Baird).

 

Prezidentės spaudos tarnyba
Informacija atnaujinta: 2013-04-12 15:59

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 75526075

Šiandien apsilankė: 4628

Dabar naršo: 210

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.