EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Vokietijos dienraščiui “Frankfurter Allgemeine Zeitung”

Interviu su Prezidente Dalia Grybauskaite

2013-05-07

 
„Žinome, kad Europa yra mūsų likimas"

 

Ponia Prezidente, lietuviai stebėtinai ramiai ištveria Europos finansų krizės pasekmes. Nepaisant dramatiško atlyginimų mažinimo, čia visiškai nejaučiame Europos pietuose kylančių pasipiktinimo bangų. Kodėl?

 

Jei pavyksta sujungti politinę valią, visiems priimtino sprendimo siekį ir asmeninį pavyzdį, galima pasiekti labai daug. Labai svarbus čia buvo pačių politikų asmeninis pavyzdys. Mūsų šalies vadovybė parodė, kad ir ji pasiruošusi taupyti savo sąskaita. Aš pati trejus metus grąžindavau pusę savo algos.
 
Galbūt čia savo vaidmenį suvaidino istorija? Ar stalinistinis teroras, kurį Jūsų šalis išgyveno po sovietinės okupacijos, prisidėjo prie to, kad žmonės dėl nepriklausomybės yra pasiruošę aukotis daugiau nei kur kitur?

 

Antrojo pasaulinio karo metu Lietuva buvo okupuota keletą kartų. Didelė dalis šalies gyventojų buvo deportuoti į Rusijos gilumą. Išmokome išgyventi sunkmečiu ir aukotis. Dar prisimename laikus, kai buvo daug sunkiau nei dabar ir, galbūt todėl mums yra kiek lengviau tuos sunkumus ištverti.

 

Ar sovietinio teroro prisiminimas lemia, kad lietuviai labiau vertina Europos Sąjungą nei kai kurios kitos tautos, kurioms neteko patirti diktatūros?

 

Bent jau senoji karta dar tikrai prisimena, kiek prisikentėjome nuo svetimos sovietų valdžios. Mūsų narystė ES atitinka mūsų suvokimą, kad visuomet buvome europiečiai ir kad iš Europos buvome išrauti prievarta. Todėl suprantame, kad mūsų likimas neatsiejamas nuo Europos.

 

Beveik visoms lietuvių šeimoms sovietmečiu teko nukentėti nuo masinių trėmimų į Sibirą. Jūsų taip pat?

 

Taip, mano senelis buvo ištremtas. Jis liko gyvas, nes dėl širdies ligos negalėjo dirbti lageriuose. Todėl mes, vaikai, visuomet žinojome, kad gyvename okupuotoje šalyje. Prisiminimai apie Lietuvos europinę tapatybę atkeliavo iš mūsų šeimų. Mūsų tėvams dar teko pagyventi nepriklausomoje Lietuvoje prieškario metais ir jų pasakojimai lydėjo mus visą mūsų vaikystę. Visą laiką tai prisiminėme ir reikia padėkoti Dievui už tai, kad mūsų šalies okupacija truko tik penkiasdešimt metų, o ne daugiau. Man savo stiprią meilę gimtajam kraštui visų pirma įskiepijo mama. Ji man išsaugojo paveldėtus rankų darbo tautinius drabužius, jos rūpesčiu mane komunistinio režimo metais pakrikštijo pagal katalikų papročius. Žinoma, anuomet niekam negalėjai to pasakoti - nei kaimynams, nei mokyklos draugams. Švęsdavome Kalėdas, švęsdavome Lietuvos nepriklausomybės dieną, nors ir žinojome, kad į tai yra kreivai žiūrima.

 

Ar turėjote vilties, kad nepriklausomybė kada nors sugrįš?

 

Mano vaikystės metais tai buvo sunku įsivaizduoti. Tačiau devintajame dešimtmetyje pajutome permainų vėją Sovietų Sąjungoje ir diskusija prasidėjo. 
 
Tuo metu Jūs dėstėte politinę ekonomiją Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Šiandien Jūs laikoma viena iškiliausių finansų politikių Europos Sąjungoje ir ketvirtadienį Aacheno mieste Jums bus įteiktas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. Kada įsitikinote, kad europinio tipo rinkos ekonomika yra pranašesnė už sovietinę planinę ekonomiką?

 
Studijavau Leningrade, viename geriausių Sovietų Sąjungos universitetų, o pasikeitus santvarkai, turėjau galimybę pratęsti studijas Vašingtono Džordžtauno universitete. Galėjau palyginti ir ši galimybė man buvo itin vertinga. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai, vadinamoji Gorbačiovo era, man taip pat buvo labai svarbi. Staiga galėjai suabejoti dogmomis, atsirado galimybė diskutuoti - būtent tada įžengiau į ekonomikos mokslo pasaulį. Skaitydavome vakarietiškus makroekonomikos veikalus ir mums tai buvo be galo svarbu.

 

Šiandien Europos Sąjungoje vėl kyla stiprių ginčų. Finansinė disciplina, pavadinta vokiškuoju egoizmu, yra stipriai puolama, o prancūzų socialistai kritikuoja „finansų disciplinos dogmą".

 

Europoje nėra dogmų. Europai būdingi tarpusavio susitarimai. Štai, pavyzdžiui, kadaise turėjome Stabilumo paktą, kuriam visi pritarė, o 2005 metais visi staiga ėmė manyti, kad jį reikia taikyti kiek švelniau, kadangi keletas didžiųjų valstybių susidūrė su problemomis. Šiandien mėginame mūsų valstybes nares paskatinti vėl elgtis kiek atsakingiau. Čia nėra jokių dogmų. Jeigu esame viena šeima, privalome elgtis protingai, o ką tai reiškia, mes visi susitariame Europos Vadovų Taryboje.
 
Ar šiandien ES kartoja 2005 metų klaidą, kuomet ji per anksti sušvelnino Stabilumo paktą?

 

Kai 2005 metais sušvelninome Stabilumo paktą, praėjus visai nedaug laiko prasidėjo krizė. Klaidos dažnai turi panašias priežastis. Kai vyriausybės, ypač didžiųjų valstybių, turi sunkumų, kai artėja rinkimai, kai apklausų reitingai krenta, jos ima reikalauti nuolaidų.

 

Jūs kalbate apie Prancūziją?

 

Tai platesnė tema, ji neapsiriboja viena valstybe. Bet kokiu atveju klaidos yra tos pačios, kurias jau padarėme 2005 metais. Yra politikų, kurie skelbia, kad reformos visai nėra būtinos, kad visa esmė ta, kaip atsispirti „Briuseliui". Tačiau nėra jokio „Briuselio". Tai, ką turime, yra Europos Vadovų Taryba, kurios nutarimus priėmėme visi kartu. Niekas nieko neverčia kažko daryti. Valstybės narės sprendžia pačios, o problema yra ta, kad vėliau jos nesilaiko savo pačių sprendimo. Tada ieškoma atpirkimo ožio. O juk kiekviena šalis turi pati atlikti savo namų darbus.

 

Kodėl, nepaisant visų šių problemų, Lietuva vis dar nori įsivesti eurą?

 

Euras reikalauja atsakingos politikos. Jis yra geras instrumentas, norint išvengti fiskalinio populizmo. Jis reiškia, kad galioja griežtos taisyklės, kurios neleidžia politikams daryti tik tai, kas jiems tuo metu šauna į galvas. Tai yra svarbiausias euro privalumas ir tikiuosi, kad 2015 metų pradžioje galėsime jį įsivesti.

Prezidentės spaudos tarnyba
Informacija atnaujinta: 2013-05-08 14:22

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 75525861

Šiandien apsilankė: 4414

Dabar naršo: 241

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.