EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Vokietijos transliuotojui "Deutsche Welle"

D. Grybauskaitė: faktiškai mes jau turime eurą

Nepaisant krizės, Lietuva nori prisijungti prie euro zonos 2015 metais. Duodama interviu DW, Prezidentė Dalia Grybauskaitė paaiškina, kodėl ji vis dar įsitikinusi, kad euras yra geras pasirinkimas, ir ką pietinės Europos Sąjungos valstybės darė ne taip.

„Deutche Welle": Lietuva jau beveik dešimt metų yra Europos Sąjungos narė. Dabar šalis ruošiasi kitam žingsniui: euro įsivedimui 2015 m., nepaisant ekonominės krizės. Kodėl?

Dalia Grybauskaitė: Visų pirma, ekonominė krizė nėra euro krizė. Ekonominių sunkumų turi ir valstybės, kurios nėra įsivedusios euro, o tuo pat metu kai kurios euro zonos šalys nepatiria jokių sunkumų. Mūsų stojimo į ES sutartyje teigiama, jog mes įsivesime eurą kaip galima greičiau. Taigi, tai yra minėta sutartimi prisiimtas įsipareigojimas. Lietuvos atveju faktiškai mes jau turime eurą, kadangi mūsų valiuta susieta su euru fiksuotu tvirtu kursu. Iš esmės mūsų monetarinė politika labai priklauso nuo Europos centrinio banko. Mes neturime savų monetarinės politikos instrumentų. Turime tik įsipareigojimus ir apribojimus, bet ne naudą, kurią gautume įsivedę eurą. Taigi, yra pakankamai priežasčių prisijungti prie euro zonos kaip įmanoma greičiau.

Tačiau kai kurios šalys - euro zonos valstybės - yra gilioje finansinėje krizėje. Kitos šalys turi įsikišti ir pagelbėti joms. Diskutuojama, ar euras yra pakankamai stabilus. Ar Jūs nesibaiminate, kad sistema galėtų sugriūti?

Nemanau, kad tai euro problema. Tai kai kurių šalių ekonominės ir finansų politikos, taip pat ir politinės atsakomybės - o jos ne visada būta - klausimas. Negalima kaltinti euro, jei savo šalyje nesugebama priimti atsakingų politinių sprendimų.

Jūs prisiėmėte politinę atsakomybę kai krizė smogė Lietuvai 2009 metais ir įvedėte griežtas taupymo priemones. Jūs nesikreipėte dėl finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Jūs netgi pasakėte: „Šalys, kurios kreipiasi pagalbos, nesugeba pačios sau padėti parodydamos, kad yra silpnos". Kodėl pasirinkote tokį požiūrį?

Manau, kad Lietuva puikiai galėjo pati išspręsti savo problemas be diktato iš išorės. Būtent tai aš ir norėjau pasakyti: jei yra politinė valia ir politinė atsakomybė, nereikalinga jokia pagalba. Tik nuo mūsų pačių priklauso šalies valdymas. Būtent tokios atsakomybės stoka ir yra pagrindinė pietinių Europos Sąjungos valstybių problema.

Jūsų kaimynė Latvija kreipėsi dėl finansinės pagalbos. Šiandien ji yra viena iš greičiausiai augančių šalių Europoje. Ar Jūsų pasirinkimas buvo teisingas?

Kaip ekonomistė pasakysiu: kuo smarkesnis kritimas, tuo stipresnis bus augimas. Taigi, viskas priklauso nuo kokio atskaitos taško skaičiuojamas augimas. Betgi Lietuva yra viena greičiausiai augančių ekonomikų - praėjusį ketvirtį mes buvome treti pagal augimą. Tačiau tai yra sveikas augimas, kadangi ir nebuvome kritę taip giliai kaip Latvija.

Kaip politikei galima didžiuotis tokiu sprendimu ir visos atsakomybės prisiėmimu. Aš jau anksčiau esu turėjusi reikalų su TVF - 1999 m., po Rusijos krizės. Ir tuometinė mano patirtis buvo tokia, kad niekas nepadės, jei pats nesugebėsi tvarkytis savo šalyje - nei TVF, nei ES programos ar fondai.

Jūs paminėjote pietines Europos Sąjungos valstybes Ispaniją ir Graikiją. Jos taip ėmėsi griežtų taupymo priemonių kaip Jūs Lietuvoje. Tačiau ten žmonės ėjo į gatves, protestavo. Pas jus to nebuvo.

Aš netgi pasakyčiau, kad tose šalyse apkarpymai nebuvo tokie smarkūs kaip pas mus! Per dvejus metus mes sumažinome savo vartojimo išlaidas dvylika procentų BVP, nes žinojome, kad neturime kito pasirinkimo. Tuo metu rinkos buvo uždarytos. Pagalba, kurią būtume galėję gauti, nebūtų mūsų pasiekusi taip greitai, kaip mums to reikėjo. Todėl Vyriausybė su mano parama ėmėsi greitų sprendimų.

Aišku, labai svarbu yra įtikinti žmones tokių sprendimų reikalingumu. Ir reikia pradėti nuo savęs - mano kaip prezidentės atlyginimas buvo sumažintas praktiškai 30 procentų! Smarkiai apkarpytos buvo ir kitų aukščiausių valdžios pareigūnų algos. Jeigu prašau, kad žmonės būtų kantrūs ir pakentėtų, turiu parodyti pavyzdį. Tai galioja kiekvienam politikui, esančiam valdžioje. Tik savo asmeniniu pavyzdžiu, įgijus žmonių pasitikėjimą, galima įtikinti žmones šiek tiek palaukti ir patikėti tavo pažadu, kad situacija pagerės. Po dvejų metų mums pavyko! Pamažu pradedame didinti atlyginimus. Tačiau viskas priklauso nuo politikų ir žmonių tarpusavio pasitikėjimo.

O gal ir mentaliteto skirtumai čia vaidina tam tikrą vaidmenį?

Kartais kaltiname save dėl to, kad mes - palyginti su pietų europiečiais - esame per daug savikritiški ir per mažai optimistiški. Tačiau iš tikrųjų nenorėčiau kaltinti mentaliteto. Manau, jog kai kuriose Pietų Europos šalyse piliečių nepasitikėjimas politiniu elitu galbūt brendo per ilgai. Tai turėjo didelį neigiamą poveikį šių šalių visuomenėms ir ekonomikoms. Žinoma, čia, Lietuvoje, žmonės taip pat nebuvo patenkinti taupymo priemonėmis, bet tai buvo būtinybė. Nes šios priemonės padėjo mums atkurti savo ekonomiką: po pusantrų metų pradėjome augti. Taigi, kentėti turėjome ne taip ir ilgai.

Kokią matote Lietuvos ateitį - be krizės?

Manau, kad mūsų reikalai kasmet gerės. Juokaudama galėčiau pasakyti - jei išgyvenome 50 [Sovietų] okupacijos metų, išgyvensime ir geresnius laikus. Žinoma, labai daug kas priklausys nuo to, kas bus valdžioje. Populizmas auga visur, tikriausiai kaip ekonominių sunkumų padarinys. Tradicinės politinės partijos pamažu praranda paramą, nes nesugeba pakankamai greitai keistis, reformuotis. Dėl to žmonės jaučiasi vis labiau nusivylę. Tačiau tokios tendencijos yra panašios visoje Europos Sąjungoje.

Dalia Grybauskaitė - Lietuvos Respublikos Prezidentė nuo 2009 metų. Prieš tai ji ėjo ES finansų ir biudžeto komisarės pareigas. Kaip ir Margaret Thatcher, ekonomistė dažnai vadinama Lietuvos geležine ledi. Gegužės mėnesį Vokietijos mieste Achene jai bus įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas už indėlį į Europos integraciją ir pavyzdinę šalies pažangą ES.

Prezidentės spaudos tarnyba
Informacija atnaujinta: 2013-03-12 16:46

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 75525721

Šiandien apsilankė: 4274

Dabar naršo: 187

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.