EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

Prezidentė: „Reikalaudama sprendimų turiu atsižvelgti ir į geopolitinę situaciją"

Aušra Lėka

 

Atsakinėdama bemaž į kiekvieną „Veido" klausimą prezidentė Dalia Grybauskaitė neišvengiamai minėjo geopolitinę situaciją. Rusijos karinių muskulų demonstravimas Lietuvos pasienyje, nerimą kelianti situacija Rytų Ukrainoje, Sirijoje, kitose šalyse, energetinės galios perturbacijos pasaulyje, galų gale Europos ekonomikos augimo vangumas ir Rusijos ekonominis krytis diktuoja ir Lietuvos vidaus politikos darbotvarkę. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbus stabilumas, net jei jis kainuoja reformų greitį.

 

Apie tai - „Veido" specialaus „Prognozių" numerio interviu su prezidente D.Grybauskaite.

 

PROGNOZĖS: Kaip vertinate Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės per pusę kadencijos nuveiktus darbus? Ar Jūsų lūkesčiai ir buvo tokie, kokie rezultatai?

 

D.G.: Visi puikiai žinome sudėtingą valdančiosios koalicijos sudėtį Seime, todėl ir Vyriausybės darbas gerokai apsunkintas. Tokios sudėties Vyriausybė, manau, iš principo padarė, ką galėjo padaryti.

 

Ko aš tikėjausi, ko norėjau ir koks buvo mano pagrindinis reikalavimas skiriant premjerą - tai, kad visų pirma būtų užtikrintas Lietuvos energetinis savarankiškumas, t.y. užbaigtas Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas, ir pasirengta euro įvedimui, žodžiu, kad tai, ką pradėjo ankstesnė Vyriausybė, šioji sėkmingai užbaigtų.

 

Galiu konstatuoti, kad per dvejus metus pasisekė tai padaryti, todėl toks stabilus politikos perėmimas ir tęstinumas yra sveikintinas. Tai rodo mūsų valstybės politinę brandą, ypač turint omeny tokią sudėtingą koaliciją. Taigi iš principo galiu Vyriausybę vertinti teigiamai. Didesnių uždavinių tokiai koalicijai negalėjau net kelti. Manau, buvo atlikta tai, ką ir galėjo atlikti šios sudėties Vyriausybė.

 

PROGNOZĖS: Tačiau šiai Vyriausybei dar liko pusė kadencijos. Ar nieko daugiau iš jos nebesitikite? Ar nesibaiminate, kad būsima Vyriausybė, kurią Jums teks tvirtinti po 2016 m. Seimo rinkimų, neras jokio naujų ilgalaikių strateginių projektų ir reformų įdirbio?

 

D.G.: Žinoma, darbų yra daug: reikia toliau mažinti socialinę atskirtį, tęsti elektros, dujų jungčių projektus, turi būti stiprinami mūsų valstybės gynybiniai pajėgumai. Tai tie darbai, kuriuos ir turės daryti ši Vyriausybė likusius dvejus metus. Bet puikiai žinome, kad politiniame cikle pirmieji dveji metai patys svarbiausi - kas būna padaryta, tai per pirmuosius dvejus metus, o vėliau labai sunku daryti kokius nors labiau strateginius žingsnius, nes prasideda rinkiminis laikotarpis. O 2015 m. kovą - savivaldos, 2016 m. - Seimo rinkimai. Tad, manau, tiesiog reikia tęsti būtinus veiksmus, o kažkokių strateginių projektų iš šios Vyriausybės, ko gero, nebesitikėčiau.

 

PROGNOZĖS: Ar tikite, kad A.Butkevičiaus Vyriausybė bent jau išsilaikys visą kadenciją?

 

D.G.: Manyčiau, tokia tikimybė yra didelė. Nors yra ginčų ir pasistumdymų, bet žinant geopolitinę situaciją, kokia yra aplink Lietuvą, aš tikrai nenorėčiau destabilizacijos šalyje ir manyčiau, kad ramiai, kiek pabuksuodama, bet ši Vyriausybė turi šansų išlikti visą kadenciją. Nors, žinoma, politikoje ir per savaitę gali viskas apsiversti.

 

PROGNOZĖS: Ar, Jūsų vertinimu, valstybėje mažėja oligarchinio valdymo, apie kurį esate ne kartą kalbėjusi, apraiškų?

 

D.G.: Apie oligarchinius darinius ir oligarchinio valdymo apraiškas kalbame visą laiką. Manau, tai kova, kuri yra neišvengiama ir ją būtina vykdyti. Mūsų valstybė jauna, jai eina tik 25-eri metai po sovietinės sistemos griuvimo. Būtent ši sistema ir užaugino tokius oligarchinius darinius bei užprogramavo jų egzistavimą. Tokių darinių yra visose mūsų rytinių kaimynų ekonomikose. Ir mes tą patį išgyvename, bet žingsnelis po žingsnelio darome, ką galime. Padaryta daug gerų sprendimų įvairiose srityse. Pavyzdžiui, skaidrinant politinę sistemą buvo #priimtas sprendimas drausti #juridiniams asmenims finansuoti partijas, tai yra partijos negali būti tiesiogiai finansuojamos jokių oligarchinių struktūrų. Skaidrėja viešieji pirkimai: net triskart sumažinome neskelbiamų viešųjų pirkimų dalį ir perpus sumažėjo vidaus sandorių skaičius ir viskas vyksta skaidriau. Per energetikos kainas buvo daroma įtaka ir šalies viduje, ir iš išorės, tad atsiradus Suskystintų gamtinių dujų terminalui išmušame vieną iš svarbiausių ginklų per energetiką daryti spaudimą Lietuvos politinei sistemai. Santykinai mažėja korupcija: per pastaruosius metus iš 43-ios vietos pakilome į 39-ą tarp 175-ių šalių, ir nors tai nėra ženklūs skaičiai, žengiame žingsnis po žingsnio.

 

Matome ženklų Konkurencijos tarybos darbo matomumo padidėjimą, kai už monopolinius ar oligopolinius darinius sulaukiama didesnių baudų - tik 2014 m. jų jau skirta 217 mln. Lt . Bet dar yra sričių, kur reikia daug ką padaryti: tai atliekų sektorius, šilumos ūkis, mažmeninė prekyba, transportas. Ir čia ne metų, net ne penkerių ir ne dešimties darbas. Daugelis valstybių tai darė šimtais metų ir, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys pasiekė labai aukštų rezultatų. Mums atrodo, kad žengiame žingsnis po žingsnio, nors kai nuvažiuoju į mūsų rytines kaimynes, grįžtu labai laiminga, nes kai palygini, kiek pasiekė Lietuva per tuos dvidešimt penkerius nepriklausomybės metus, su tuo, kas vyksta Ukrainoje, Rusijoje Ukrainoje, kai kuriose kitose šalyse, iš tiesų atrodome santykinai gerai. Bet žiūrint su kuo lyginiesi: jei su Skandinavija, dar daug reikia padaryti.

 

PROGNOZĖS: Apskritai kaip vertinate stambaus kapitalo Lietuvoje įtaką valstybės ekonomikai, politikai, pažangai? Ar jis jau pradeda suvokti ir savo misiją valstybei?

 

D.G.: Savo misiją dalinai pradeda suvokti, bet labiau ne pats stambiausias kapitalas, o vidutinis. Jis labiau socialiai orientuotas ir socialiai atsakingas. Pats stambiausias verslas, ypač kuris atsirado iš karto po sovietinio laikotarpio, gal ir susikūrė ne visai skaidriai, ir toji inercija išlieka. Gal todėl daugiau vilčių dedu į naujai besikuriantį verslą, į modernesnį verslą, kuris susikūrė ar kuriasi jau naujoje geopolitinėje aplinkoje, daugiau susietas su aukštosiomis technologijomis, nei į tą, kuris buvo sukurtas ir užaugo iš sovietinių laikų ūkio.

 

PROGNOZĖS: Ar nemanote, kad ir milžiniškos ES finansinės injekcijos į žemės ūkį formuoja monopolinį, gal net su oligarchiniais požymiais žemės ūkį?

 

D.G.: Oligarchiniai požymiai atsiranda, kai ekonomikos ar verslo grupė ima daryti įtaką politikai ir naudoja politiką priimant sau naudingus sprendimus, prieštaraujančius viešajam interesui. Tokių didelių įtakų dar nematome, bet jūs teisi, kad ES žemės ūkio politikos iš principo ekonomine politika nepavadinsi. Aš tai sakiau dar tada, kai buvau skiriama Europos Sąjungos komisare ES žemės ūkio politika yra daugiau socialinio rėmimo pobūdžio, todėl kai teikiamos išmokos pririšamos prie hektaro, o ne kokio kito parametro, kas turi tų hektarų daugiau, gauna ir daugiau išmokų. Todėl koncentracija yra bendras požymis beveik visose ES valstybėse ir, sakyčiau, žemės ūkio, kaip neefektyviausios ir silpniausios bendros ES politikos, pasekmė visose šalyse.

 

Žemės ūkiui iš tiesų skiriama labai daug lėšų, ES skiriamo biudžeto sandaroje tai sudaro vos ne 40 proc. Tai santykinai tikrai labai daug. Bet, deja, ES žemės ūkio politika yra tokia, kad arba mes imame tai, ką sugebame gauti pagal bendrus sutarimus ir bendras europines sutartis, arba galime tų pinigų atsisakyti. Tačiau, be abejonės, suprantame, kad tokių didelių pinigų niekas neatsisakys. O kaip juos skirstyti iš principo apspręsta bendrąja ES žemės ūkio politika ir visose šalyse jie skirstomi vienodai. Tik labai nedidelę dalį lėšų, skiriamų žemės ūkio infrastruktūrai ir kai kurioms kitoms sritims, galime paskirstyti patys, bet tai labai didelės įtakos žemės ūkio politikai negali daryti. Didele dalimi žemės ji apspręsta bendrais europiniais susitarimais, o mūsų Konkurencijos taryba tegali stebėti, kad nebūtų piktnaudžiavimų savo padėtimi.

 

PROGNOZĖS: Kaip didelę Lietuvos sėkmę įvardijote Suskystintų gamtinių dujų terminalą. Vis dėlto ar jums nekelia abejonių, kad tai tik politinis, bet ne ekonominis objektas?

 

D.G.: Man nekelia abejonių, kad energetika visuomet yra geopolitika, nes energetika nėra siaurai suvokiama ūkio šaka. Visame pasaulyje suvokiama, kad energetika - tai susiliejimas tarp ekonominio elemento ir įtakos į politinį gyvenimą. O turint galvoje, kad energetinių išteklių turi labai nedaugelis pasaulio šalių, energetika tampa geopolitiniu faktoriumi.

 

Todėl ir mūsų Suskystintų gamtinių dujų terminalas yra geopolitinis objektas. Tai visų pirma reiškia, kad terminalas užtikrina mūsų energetinį savarankiškumą, leidžia mums turėti galimybę pasirinkti tiekėją ir tai užtikrina ekonominį saugumą. Antra, terminalas užtikrina mūsų politinį saugumą, nes visada vienintelis tiekėjas, kuris lig šiol buvo Rusijos tiekėjas „Gazpromas", naudojo kainas kaip politinio spaudimo instrumentą, taip pat ir darydamas įtaką kai kuriems mūsų politinių partijų veikėjams. Atsiradus terminalui gauname ir politinį savarankiškumą: atimame politinio spaudimo įrankį, turime didesnį tiekimo pasirinkimą, turime daugiau saugumo.

 

Bet ir tai dar ne viskas: šis terminalas užtikrina saugumą ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims, nes galime garantuoti visų trijų Baltijos valstybių 90 proc. poreikio, jeigu toks būtų. Šiandien terminalas jau tampa regioniniu, jau turime užsakymą ir iš Estijos. Suskystintų gamtinių dujų terminalo atsiradimas tiesiogiai ir netiesiogiai padarė įtaką kainų kritimui: terminalui beatsirandant jau 2014 m. vasarą gavome iš „Gazpromo" 20 proc. nuolaidą. „Gazpromas" tai galėjo padaryti ir prieš metus, ir prieš dvejus, trejus ar penkerius, bet padarė tik tuomet, kai pamatė kad terminalas yra neišvengiamas, kad „Independence" jau atplaukia į Lietuvą Galima skaičiuoti terminalo ekonominę naudą: jei dėl vienos ar kitos priežasties būtų paskelbtas gamtinių dujų embargas, ekspertai yra suskaičiavę, kad terminalo projekto kaštai atsipirktų per vienus metus. Beje, už laivo nuomą mokame tiek pat, kiek ir kitos valstybės - konkurencingomis kainomis.

 

Žinant, kad dvejų trejų metų laikotarpiu atsiranda visai kita pasaulinės dujų rinkos struktūra, kad ateina skalūnų dujos, kad šiuo metu krenta naftos kaina, o dujų kaina ateityje tikrai turės tendenciją mažėti, mūsų terminas galės padėti ne tik mums, bet ir regionui, nes jis didesnis nei mūsų poreikiai. Jis turės tiesioginės ir netiesioginės įtakos visų energetinių išteklių kainos kritimui, nes jei nors vienos rūšies -naftos ar dujų - kaina krenta, tai daro įtaką ir kitų, pavyzdžiui, biomasės kainai, nes atsiranda konkurencija tarp energijos šaltinių rūšių.

 

Aš didžiuojuosi Lietuva, kad sugebėjo Suskystintų dujų terminalą pasistatyti pati, savarankiškai, nelaukdama, kada kas padės. Ypač dabar, šioje geopolitinėje situacijoje tai labai savalaikis projektas. Mus rodo pavyzdžiu ne tik regione, bet ir pasaulyje, kad Lietuva tokiomis sudėtingomis sąlygomis palyginti su kukliais resursais sugebėjo susitvarkyti ir savarankiškai pasistatyti terminalą. Beje, tai vysto ir gamtinių dujų rinką: jau dabar turime išduotas 32 dujų tiekimo licencijas ir per Lietuvos dujų biržą Estija ir kitos šalys pradeda pirkti dujas. Manau, tai labai greitas ir geriausias rezultatas, ko galėjome pasiekti.

 

PROGNOZĖS: Esate pakviesta į prestižinį Davoso forumą viena pagrindinių pranešėjų energetikos klausimais. Kokių siūlymų, kaip toliau vystyti šią svarbią sritį, pateiksite forume dalyvausiantiems pasaulio politikos ir ekonomikos lyderiams?

 

D.G.: Energetinės problemos labai sudėtingos. Europa dabar labai nukenčia dėl to, kad yra nekonkurencinga. O tokia yra todėl, kad yra labai imli energetikai, o energetiniai resursai labai brangūs. Be to, Europa santykinai priklauso nuo tiekėjo, nuo kurio ir mes šimtaprocentiniai priklausėme dar prieš mėnesį: Europa apie 60 proc. dujų, taip pat ir didelį kiekį naftos, gauna iš Rusijos.

 

Energetika tampa vis sudėtingesniu geopolitiniu faktoriumi, kuris daro įtaką ne tik šiandien ir ne tik ekonominei šalių ateičiai, bet ir politinės, karinės galios pasiskirstymui pasaulyje. Dabar du stambūs įtampų židiniai pasaulyje - Europoje, Rytų Ukrainoje, ir susiję su ISIS tarptautiniu terorizmu, ir čia energetika taip pat turi labai didelę įtaką vienų ar kitų šalių tiek ekonominei, tiek karinei galiai, priklausomai nuo energetinių išteklių kainų pokyčių, nuo jų kiekio ir t.t. Energetika visada buvo ne tik kuras, bet ir ginklas. Tai buvo pinigai, tai buvo ir politika, ir galia - viskas kartu, ir tokia išliks ilgai. Todėl labai svarbu, kaip regionas tvarkosi, kaip sugeba diversifikuoti grėsmes ir kaip užsitikrina tiekimo saugumą, kokias užsitikrina kainas, nes nuo to priklauso ir regiono konkurencingumas, ir politinė, politinių sprendimų laisvė.

 

Davose kalbėsiu ir apie Lietuvos, ir apie europinę patirtį. Europa kaip tik dabar siekia ir sieks, kad būtų sudaryta bendra energetinė erdvė Europoje, ką inicijavo Lietuva ir Lenkija, kad Europa pradėtų galvoti ir kalbėti vienu balsu ir ginti savo interesus kartu, nes lig šiol tai darė atskiros šalys savarankiškai. Energetika artimiausią dešimtmetį išliks vienas iš svarbiausių faktorių didinant Europos konkurencingumą, todėl tam bus skiriamas didžiulis dėmesys ir Davoso forume, nes tie tektoniniai poslinkiai, kurie vyksta geopolitinėje energetikoje, lems ir geopolitinių galių pasiskirstymą pasaulyje, ir viso pasaulio gyventojų gerovę. Šie klausimai tik aštrės, darysis vis labiau aktualūs.

 

Gerai, kad esame pakviesti į Davoso forumą: turime unikalią patirtį su savo Suskystintų gamtinių dujų terminalu ir, manau, tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuva pakviesta kalbėti vienoje iš pagrindinių forume energetinės geopolitikos sesijoje.

 

PROGNOZĖS: Vis dėlto kodėl, Jūsų manymu, pagal valstybės konkurencingumo, asmens gebėjimų tyrimus Lietuva išsivysčiusių šalių kontekste - prie vidutiniokų ir dar blogiau, nors pagal asmenų su aukštuoju išsilavinimu procentą esame tarp pirmaujančiųjų? Ar tai labiausiai lemia švietimo sistemos brokas ar kokios kitos priežastys?

 

D.G.: Vien gero išsilavinimo neužtenka, kaip ir neužtenka vien labai greito interneto. Dar reikia mokėti išsilavinimą ar tą greitą internetą kokybiškai ir efektyviai panaudoti. Ir čia prasideda daug problemų. Visų pirma, mūsų konkurencingumas labai priklauso nuo to, kiek konkurencinga mūsų ekonomika, o ji nėra labai konkurencinga ir dėl daugelio priežasčių. Viena jų - mūsų ekonomika lig šiol labai energetiškai imli: vienetui produkcijos pagaminti mes panaudojame apie triskart daugiau energetinių išteklių negu Europos vidurkis. Taip pat Lietuvoje darbo santykiai labai nelankstūs, labai didelis darbo jėgos apmokestinimas. Dar vienas iš mūsų konkurencingumo stabdžių - mūsų šešėlinės ekonomikos mastai, kas pasireiškia per tai, kad yra labai daug neapskaitomo darbo, gaji atlyginimų vokeliuose sistema. O per biudžetą perskirstoma labai nedidelė BVP dalis. Šie objektyvūs faktoriai yra tam tikras stabdys mūsų konkurencingumui, jau nekalbant apie tai, kad mūsų išsilavinimo sistema prasilenkia su ekonomikos ir šalies vystymosi poreikiais. Taip, bendras universitetinis išsilavinimas yra aukšto lygmens, bet rinkai darbo jėga praktiškai nėra rengiama: paklausa ir parengimas visai prasilenkia.

 

Tai problemos, kurias žinome, bet iš tiesų jos sprendžiamos lėtai.. Problemos fundamentalios, daugelyje šalių jos panašios, o pasiūlymus, kur reikia kreipti dėmesį, kasmet gauname iš Europos Komisijos, kitų tarptautinių institucijų. Bet tokių problemų sprendimas reikalauja fundamentalesnių reformų, rimtos politinės valios ir žinių. Žinoma, tam reikia ir galvojimo į priekį toliau nei ketveri metai - nei politinė kadencija.

 

Reguliariai grįžtame prie šių problemų, daromi įvairūs ministerijų užsakyti tyrimai, tarp jų ir dėl darbo jėgos lankstumo ir kiti. Tačiau viena yra akademiškai žinoti, ką reikia daryti, kita dabartinio laikotarpio geopolitinės aplinkybės, politinių jėgų ir ideologinių pozicijų priešprieša, politinis rinkimų ciklas - viskas daro įtaką tam, kaip valstybė sugeba greitai ir radikaliai keistis. Visada galima diskutuoti, kiek greitai ir drastiškai turime daryti reformas, bet po ekonominės krizės, po neišvengiamai sunkių reformų dabar aiškus didelis politinis nenoras daryti svarbius, reikalingus, bet skausmingus žingsnius.

 

Todėl džiaugiuosi, kad padaryti du stambūs darbai, kurie bus didelis pagrindas ekonomikos stabilumui užtikrinti ir konkurencingumui didinti - turiu omeny eurą ir Suskystintų gamtinių dujų terminalą. Euras sudarys ir sąlygas pigiau skolintis, ir atpigins mūsų skolos aptarnavimą, ir pritrauks daugiau investicijų, palengvins verslui darbą, sutaupys pinigų, nes prekiaujant su euro zonos šalimis nebereiks konvertuoti litų. Tai didžiulis bazinis strateginis dalykas, kuris užtikrins šalies stabilesnį vystymąsi.

 

Be abejo konkurencingumui užtikrinti reikia ir lanksčios darbo jėgos rinkos, spręsti pajamų surinkimo į biudžetą problemas, kovoti su šešėline ekonomika ir mažinti energetiškai imlią ekonomiką. Yra masė sričių, kurias reikia vystyti ir pertvarkinėti. Jos žinomos tiek Vyriausybei, tiek man. Tačiau dabar viskas vyksta truputį lėčiau, be didelių blaškymųsi, bet tai matyt atitinka laikmečio dvasią ir dabartinės valdančiosios koalicijos politinius ir intelektualinius gebėjimus.

 

PROGNOZĖS: Ar tikitės teigiamų permainų iš 2015 m. kovą pirmąkart vyksiančių tiesioginių merų rinkimų?

 

D.G.: Tai pirmas bandymas demokratizuoti merų rinkimus. Daugelyje Europos valstybių merai renkami tiesiogiai. Bet turėčiau ir pastabą šiai tvarkai: sutikome pereiti prie tiesioginių merų rinkimų, tačiau nelabai pasikeitė jų funkcijos ir galios, tai yra ir rinkėjų galimybės reikalauti iš merų atsakomybės ir, reikalui esant, pareikalauti ir jų pakeitimo. Bet mokysimės iš savo patirties ir be abejonės vėliau gali reikėti keisti įstatymus, dar kažką adaptuoti, gal radikaliau, nes šįsyk pokyčius buvo bandyta daryti be Konstitucijos keitimo, gal todėl išėjo tokia pusinė, nepilna reforma.

 

Be jokios abejonės, turėsime ir gerų išrinktų merų, ir populistų, ir visai keistų, bet nieko nepadarysi. Reikia pradėti atvėrinėti rinkimus, ypač savivaldos lygmens, žmonių sprendimui, o žmonėms reikia išmokti rinkti tiesiogiai.

 

PROGNOZĖS: Atsakydama į daugelį klausimų vis minite geopolitinę situaciją. Dabar ji iš tiesų diktuoja darbotvarkę. Kaip vertinate saugumo situaciją mūsų regione?

 

D.G.: Kaip ir visame pasaulyje, ir mūsų regione geopolitinė situacija vertinama atsargiai. Turime dvi tendencijas. Pirma, tai rimtas ekonomikos augimo sulėtėjimas visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, o mūsų kaimynystėje - Rusijoje, Rusijos centrinio banko prognozėmis, šios šalies ekonomika 2015 m.kris iki minus 5 proc. Tai reiškia, kad mūsų kaimynystėje ne tik tai ekonomikos augimo sulėtėjimas, bet ir kritimas, ir Lietuvai ekonomine prasme tokie faktoriai darys įtaką.

 

Antra, turime ir karinės įtampos židinius tiek prie mūsų sienų, tiek Rytų Ukrainoje. Sakydama prie mūsų valstybės sienų, turiu omenyje praktiškai kas mėnesį vykstančias labai didžiules karines pratybas Kaliningrado srityje, Baltijos jūros regione. Matome suaktyvėjusias karines pratybas ne tik prie Lietuvos sienų - visame Baltijos regione, o grėsmingi skrydžiai prie Skandinavijos šalių kelia grėsmes ir civilinei aviacijai. Tad įtampos yra ne tik Ukrainoje ar Sirijoje ar kitose šalyse, bet ir Baltijos jūros regione. Tad reikia kalbėti ne tik apie mūsų regiono problemas - visas pasaulis, taip pat tiek Europa veikiama šių dviejų pagrindinių faktorių.

 

Mums atsistojus ant kojų po ekonominės krizės, mėginant atstatyti pensijas ir kitas socialines išmokas, siekiant sumažinti socialinę atskirtį, tačiau šie faktoriai tikrai darys įtaką mūsų ekonomikai ir šiek tiek apsunkins mūsų užduotis, ir tai turime turėti galvoje.

 

Man, kaip |Prezidentei, šalia to, kad turiu įvertinti ir reaguoti į minėtus išorinius faktorius, kartu su Vyriausybe ir valdančiąja dauguma, kokia ji bebūtų, turiu užtikrinti valstybės stabilumą, kad galėtume garantuoti savo ekonomikos augimą, užtikrinti savo žmonėms atlyginimus, pensijas net esant tokiai sudėtingai situacijai iš išorės. Turiu užtikrinti ir šalies apginamumą, ką ir darome intensyviai.

 

Laikmetis išties nėra lengvas. Bet mes atsistojome ant kojų po labai sunkios ekonominės krizės, o dabar, tikrai esu įsitikinusi, turime visus pagrindus ekonomikos nuosaikiam, bet stabiliam augimui, nors ekonomikos augimo sulėtėjimas Europoje turės tam tikros įtakos mūsų ekonomikai, nes didžioji dalis mūsų prekybos yra su Europa, o nuo Rusijos ekonomikos ir prekybos kryčio mūsų verslas nukentės mažiau, nes tos sankcijos, kurias Rusija pritaikė visai ES, dar prieš Rusijos ekonomikos kritimą praktiškai mums leido iš šios rinkos pasitraukti.

 

Vis dėlto, turint galvoje visus šiuos išorinius faktorius, taip pat būtinybę išsaugoti politinį stabilumą šalies viduje, tai yra ir priimti biudžeto, kitus pagrindinius įstatymus, ir išlaikyti koaliciją, visa tai yra tie faktoriai, į kuriuos turiu atsižvelgti darydama sprendimus ar reikalaudama vienokių ar kitokių sprendimų iš valdančiosios koalicijos. Tuos visus faktorius matydama, turiu rasti balansą tarp to, ką valstybei būtina daryti, ir to, kaip atremti tas įtakas iš išorės, kurios galbūt bus šiek tiek mažiau pozityvios ar kažkiek ir negatyvios. Visa tai turime galvoje ir dirbame. O mūsų istorija rodo: kai žinome, ką daryti, kai esame vieningi, kai prisiimame atsakomybę už tai, kas vyksta, viską galime atlaikyti ir visada viską, ką reikia, padarome.

Prezidentės spaudos tarnyba
Informacija atnaujinta: 2014-12-30 07:02

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 73876278

Šiandien apsilankė: 290

Dabar naršo: 119

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.