EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

Prezidentės komentaras "Lietuvos radijui" apie vizitą Varšuvoje

- Prezidente, vykstate į Varšuvą, regiono vadovų susitikimą. Kokius klausimus ketinate aptarti?

 

- Dalyvaus trijų Baltijos šalių Prezidentai, Višegrado (Vengrijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos) ir Rumunijos bei Bulgarijos Prezidentai. Tai trumpas susitikimas suderinti mūsų pozicijas, pasiruošiant NATO susitikimui rudenį dėl mūsų regiono apginamumo klausimų, reaguojant į dabartinę situaciją Rytų Ukrainoje, ypač po lėktuvo numušimo, kai matome brutalią tiesioginę agresiją prieš civilius. Tokia bendra pozicija yra būtina, nes jau rugpjūčio gale vėl susitiksime Europos Taryboje ir spręsime taip pat ir tam tikrų papildomų sankcijų paketą ir toliau formuosime europinę vadovybę. Taigi šie pagrindiniai ir svarbiausi klausimai, kurie mums kasdien tampa vis aktualesni.

 

- Ar tai - planuotas susitikimas, ar vis dėlto jam turėjo įtakos įvykiai Ukrainoje?

- Jis praktiškai, be abejo, yra veikiamas tos geopolitinės situacijos Europoje ir aplink mūsų regioną, nes dalis Višegrado šalių tiesiogiai ribojasi su Ukraina. Mes tiesiogiai nesiribojame, bet ribojamės su jau dabar postmoderniu agresoriumi - Rusija, kuri ne tik Ukrainoje vykdo agresyvius veiksmus, bet ir grasina Baltijos regionui ir Lenkijai. Matome naikintuvų skrydžius ir povandeninių laivų veiklą, Kaliningrado srityje stebime įvairius karinius veiksmus, pratybas ir ginkluotės sunkiųjų raketų dislokavimą. Taigi grėsmė artėja prie mūsų labai tiesiogiai, todėl būtina, kad NATO metiniame susitikime būtų dar kartą peržiūrėti ir atitinkamai koreguoti mūsų apginamumo planai. Taip pat būtina užtikrinti ilgalaikio saugumo priemones - sutarti dėl konkrečių atgrasymo priemonių tiek oro, sausumos ir jūrų pajėgų ilgalaikio buvimo mūsų regione, tai yra Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Taigi turime būti pasiruošę, kad nereikėtų su agresoriumi turėti tiesioginių reikalų. Tam būtinos atgrasymo priemonės. Turime būti visiškai pasiruošę. Tai daug pigiau, nei gintis nuo tiesioginės agresijos.

- NATO viršūnių susitikime rugsėjį svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas Aljanso santykiams su Rusija. Įvykiai Ukrainoje po Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos - vis dramatiškesni. Ar šiandien galime spėti, kaip toliau klostysis NATO ir Rusijos santykiai?

- Nenorėčiau spėlioti, nes dabar spėliojimas tikrai neturi rimtesnio pagrindo. O ir numatyti, kas vyksta arba įvyko, buvo tikrai sveiku protu neįmanoma. Tenka tik apgailestauti, kad XXI amžiuje Europoje atsirado šalis, kuri naudoja tiek mišinį politikos, tiek neonacių, tiek Stalino laikotarpio metodus, agresyvius kitų kaimynų atžvilgiu. Aišku, tokiai politikai, tokiai agresijai būtinas vieningas atsakas, nes kitaip agresorius eis toliau. Kol kas matome europinės politikos mistralizaciją, kai yra požymių, kurie dabar yra, kada vertybės ir saugumas paminamas dėl pelno, kai veikia priemonės „pirk ir valdyk". Išties šitam turi būti padarytas galas. Visos europinės valstybės turi suprasti, kad po tokios brutalios agresijos prieš lėktuvą turime sustabdyti savo politikos „mistralizaciją". Kaip anksčiau kalbėjome [apie] „Šrioderizaciją", tai dabar matome elementus karinės technikos, technologijos pardavimą Rusijai ir tai tikrai tokiomis sąlygomis negali būti taikoma ir toleruojama.

 

- Jūs sakote, kad susitikimas žada būti trumpas, o jo pagrindinis tikslas - suderinti valstybių pozicijas. Tai kiek tos pozicijos yra skirtingos?

 

- Kuo toliau nuo ginkluoto konflikto sienos, kuo toliau nuo Rusijos esančios šalys, be abejo, elgiasi kiek atsargiau. Joms grėsmė yra tolimesnė. Kai kurios labiau priklauso nuo ekonominių santykių ir ryšių, prekybos ir ypač energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Be abejo, tos šalys taip ryškiai neišsako savo pozicijos, joms grėsmė nėra tiesioginė. Bet jeigu Europos valstybės ir toliau elgsis taip neryžtingai, kaip elgėsi iki šiol, tuomet tai galima įvardinti kaip tiesioginį pakvietimą agresoriui būti dar agresyvesniam ir eiti toliau. Taip praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje nebuvo sustabdytas nacizmas, taip dabar matome agresyvų didžiarusišką šovinizmą, kuris virsta tokiais rezultatais kaip ataka prieš civilių lėktuvus. Tai atvira agresija prieš visą Europos Sąjungą, prieš visas europines valstybes, prieš žmoniškumą. Ir tie, kas organizavo, kas užsakė ir tiekė ginklus, turi atsakyti iki Hagos tribunolo.

 

Prezidentės spaudos tarnyba
Informacija atnaujinta: 2014-07-22 09:49

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 73876419

Šiandien apsilankė: 431

Dabar naršo: 131

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.