EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Interviu spaudoje

Žurnalas Veidas. Prognozės 2010. D. Grybauskaitė: „2010-aisiais privalome pradėti tai, ką vilkinome 20 nepriklausomybės metų“

Aušra LĖKA

 

„2010 metais Lietuvos istorijoje simbolizuos realios energetinės ir ekonominės nepriklausomybės, struktūrinių reformų pradžią energetikos, sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinėje srityje", - ne tiek prognozuoja, kiek tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau ar valstybės vadovė tebetiki, kad dabartinė Vyriausybė pajėgi išvesti Lietuvą iš krizės ir įgyvendinti tokius ambicingus siekius?

 

Kol kas nematau kitos valdančiosios daugumos, kuri galėtų geriau suvaldyti situaciją. Nė viena politinė jėga kol kas nėra pateikusi konstruktyvių siūlymų. Todėl manau, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė „pasmerkta" vesti šalį iš krizės iki galo. Kol kas ji tai daro patenkinamai, taigi savo pareigą ir darbą turi atlikti iki galo.

 

Ar nemanote, kad, būdama ekonomikos ir finansų srities profesionalė, šioje srityse galėjote konkrečiau prisidėti patarimais ir įtaka Vyriausybei?

 

Noriu patikinti, kad dabartinei Vyriausybei stengiuosi padėti kiek galėdama - ir patarimais, ir asmenine patirtimi. Ekonominės ir finansinės šalies problemos su premjeru ir atskirais ministrais aptariamos kone kasdien. Ne visada būnu išgirsta, tada tenka prabilti viešai ir savo nuostatas išsakyti garsiau ir kategoriškiau. Antikrizinės priemonės aiškios, tačiau reikia politinės valios joms priimti. Būtina toliau mažinti viešąsias išlaidas, o drauge ir biurokratinius suvaržymus. Reikia atsargiai ir nuosekliai mažinti mokesčius pirmiausia smulkiajam verslui, kad jis galėtų atsigauti ir išeiti iš šešėlio. Radikalaus mokesčių mažinimo Lietuva negali imtis - tai ne vien mano, bet ir tarptautinių ekspertų nuomonė. Kad tokia politika pasiteisino, įrodo ir tarptautinių rinkų pripažinimas, neseniai leidęs Lietuvai pasiskolinti tarptautinėse rinkose pusantro milijardo dolerių. Taigi tarptautinės rinkos Lietuvos ekonominę politiką vertina palankiai - ja pradedama pasitikėti.

 

 

Tačiau ar realu, kad Jūsų minimais 2013 m. euro įsivesti nesutrukdys nei mūsų šalies ekonominiai rodikliai, nei Briuselio politiniai sprendimai?

 

2007 metais Lietuvai nebuvo leista įsivesti euro ne dėl mikroskopinio neatitikimo Mastrichto kriterijui, o todėl, kad iš prognozių jau buvo aišku, jog infliacija pristabdyta tik laikinai. Prognozės netrukus pasitvirtino - infliacija 2007 metų gegužę šoktelėjo aukštyn. Ar realu įsivesti eurą 2013 metais, priklauso nuo visų šalies politikų ir Vyriausybės atsakomybės. Jeigu sugebėsime išvengti politinio avantiūrizmo finansų politikoje - tokia data reali. O jeigu estai sugebės įsivesti eurą 2011-aisiais, tai bus įrodymas, ką gali pragmatiška, atsakinga nepopulistinė kaimyninės šalies fiskalinė politika.

 

O kada, Jūsų manymu, realu grįžti į 2008 m. ekonominės gerovės lygį?

 

2010-uosius vertinčiau kaip ekonominio atsigavimo pradžios metus, nors sunkius, bet jau su atsigavimo ženklais. 2010 metais bus pradėtos būtiniausios, 20 metų vilkintos struktūrinės reformos energetikos, sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinėje srityse. Šalies gerovė priklausys nuo to, kaip sparčiai ir ryžtingai šias reformas vykdysime.

 

Tačiau 2010-aisiais gerovę, tiksliau, jos stygių, lems ir IAE uždarymas. To ES reikalavo dėl AE saugumo, bet ar jo - teik tiesioginiu, tiek politiniu požiūriu - daugiau pagal dabartinę schemą: minus Ignalina ir veikianti europine energetikos sistema, tačiau plius galimos naujos atominės Kaliningrado srityje bei Baltarusijos ir priklausomybė nuo Rusijos energetikos?

 

Lietuvos energetikos sistema buvo ir yra priklausoma nuo Rusijos, nes visi energetiniai ištekliai - ir dujų, ir elektros tiekimas yra susiję su šia šalimi. Tokią priklausomybę nuo vienos šalies garantavo būtent senoji Ignalina. Ją apraizgę interesai buvo pririšę Lietuvą prie Rusijos ir neleido vystyti nei alternatyvios energetikos, nei kurti elektros tinklų su Vakarų regionais. Vien todėl - ir tiesiogine, ir politine prasme - Ignalinos AE uždarymas reikš, kad šalis turės galimybę diversifikuoti, t.y. išskaidyti energetinę priklausomybę ir kurti naujas jungtis su Šiaurės ir Vakarų Europos šalimis. Pagaliau prasidės realus elektros rinkos kūrimas, kurio nė viena politinė jėga nedrįso pradėti esant senajai IAE. Šiaurės Europos regione, mūsų paskaičiavimais, gali būti statomos dar 5 naujos AE, ir visoms užteks paklausos, todėl planuojamos atominių jėgainių statybos Kaliningrade ir Baltarusijoje neturi nieko bendra su mūsų interesais. Tie regionai sparčiai vystosi, todėl jiems patiems reikia daug elektros energijos, taigi tiesiogiai įtakos mums neturėtų turėti. Neabejoju, kad Lietuvai verta likti mišrios energetikos šalimi -atominės, konvencinės ir alternatyvios. Jeigu rimtai imsimės, realu, kad apie 2020 metus Ignalinoje iškils nauja AE.

 

Nedarbas 2010 m., prognozuojama, gali siekti arti 20 proc. Kokių matote šios problemos sprendimų būdų?

 

Prieš 10 metų, per Rusijos krizę, skaičiai buvo panašūs. Pagrindinės priemonės, galinčios padėti įveikti nedarbą, yra naujų darbo vietų kūrimas, susijęs su smulkaus ir vidutinio verslo atsigavimu. Todėl valstybė turi remti ir skatinti pradedančius verslininkus, sudaryti palankesnes sąlygas iniciatyviems žmonėms kurti šeimos verslą, supaprastinti verslo steigimo procedūras. Tai ir daroma - kitąmet nedidelėms įmonėms pelno mokestis mažinamas iki 5 proc., o užsiregistravusieji darbo biržoje gali įsigyti dvigubai pigesnius verslo patentus. Atsigaus ekonomika - mažės bedarbių.

 

Tačiau žmonės prarado viltį laukti pagerėjimo ir palieka Lietuvą. Kas gali stabdyti naują emigracijos bangą?

 

Emigracija iš dalies yra ir globalizacijos pasekmė. Įsiliejus į ES erdvę ir panaikinus kontrolę prie vidaus sienų, neliko jokių kliūčių laisvam piliečių judėjimui. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. iš Lietuvos į užsienį nuolat gyventi išvyko 23,7 tūkst. gyventojų, 2,8 tūkst. mažiau negu 2007 m., o imigravo - 9,3 tūkst. žmonių - 0,7 tūkst. daugiau negu 2007 metais. Jeigu išvykę žmonės negrįš, ateis laikas, kai mums teks importuoti darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Todėl būtina galvoti apie grįžimo skatinimo programas. Lietuvos emigrantai yra vieni jauniausių ES, kaip rodo sociologiniai tyrimai. Todėl ypač svarbu parama po studijų ar po trumpo uždarbiavimo užsienyje grįžtančiam jaunimui.
Pagrindinės emigracijos priežastys, aišku, slypi šalies viduje. Tai reakcija į ekonominę ir politinę kultūrą, biurokratinius suvaržymus, korupciją, išsilavinimo kokybę, galimybes užsidirbti - visa tai turi įtakos žmonių apsisprendimui likti ar išvažiuoti, ir tai yra atsakymas į klausimą, kas turi būti padaryta, kad žmonės liktų Lietuvoje. Mano ir kiekvieno šalies piliečio pareiga - gyventi ir dirbti savo šalyje taip, kad Lietuva taptų patrauklia šalimi, iš kurios niekur važiuoti nereikėtų ir nesinorėtų. Nebent pasimokyti.

 

Prieštaringai vertinami Jūsų rankos spaudimas Baltarusijos diktatoriui A.Lukašenkai, švelnesnė politika Rusijos atžvilgiu. Tai rodo Jūsų pragmatizmą ar ideologinius įsitikinimus? Tai nauja Lietuvos užsienio politika ar ES deleguota Lietuvai misija?

 

Lietuvai reikia siekti subalansuotos politikos su visomis šalimis. Su kaimynais būtina bendrauti konstruktyviai, kiek tai naudinga Lietuvai. Mano užsienio politikos pagrindas - šalies interesai. Taip, tai kitokia politika. Tačiau neabejoju, jog ji atitinka ir laikmečio dvasią, ir ES šalių nuostatas Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu. Neįmanoma gyventi kaip vakar - naujiems iššūkiams reikalingas ir naujas atsakas.

 

2010 m. sukaks 65 m., kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Jūsų pirmtakas atsisakė važiuoti į Maskvą švęsti 60-mečio. Ar važiuotumėte, jei ir šiemet bus iškilmės ir būsite pakviesta?

 

Nemėgstu spėlioti, kas bus, jeigu bus. Išankstinės nuostatos ir stereotipai trukdo analizuoti ir priimti šaliai naudingiausius sprendimus. Esu apgalvotų ir ryžtingų sprendimų žmogus. Tuo pat metu minima ir Europos diena. Esu europietiškų vertybių šalininkė, tad būsiu ten, kur bus naudingiau Lietuvai ir Europai.

 

Politikos ekspertai, vertindami pirmąsias Jūsų šimtą dienų, pastebėjo, kad Jūs aktyviai reaguojate į vykstančius įvykius, tačiau nėra aiški Jūsų strateginė vizija, kokia Lietuva bus po ketverių penkerių metų.

 

Ir ekspertai, ir politologai, ir šalies gyventojai supranta, kad ypatingu kritiniu laikotarpiu kiekvieną dieną patiriame naujų iššūkių, todėl penkmečiais darbų nesuplanuosi. Pirmiausia reikia padėti šaliai ir Vyriausybei susidoroti su krize. O toliau - viskas mūsų rankose. Jeigu nuosekliai, atsakingai ir sutelktai dirbsime demonopolizuodami šalies ūkį, kurdami skaidrią teismų sistemą, mažindami korupciją ir biurokratinius suvaržymus verslui, telkdami ir palaikydami iniciatyvius, pilietiškus ir kūrybiškus, moderniai mąstančius žmones, keisdami politinę kultūrą - sukursime kitokią Lietuvą. O 2010-aisiais privalome pradėti tai, ką vilkinome 20 nepriklausomybės metų.

 


Prezidentės spaudos tarnyba

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 75525471

Šiandien apsilankė: 4024

Dabar naršo: 200

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.