EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154 , faks. 8 706 64 145
 

Paieška

Ieškoti

Straipsniai apie Prezidentę

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu pagrindiniam Estijos dienraščiui „Postimees“

Lietuvos Prezidentė ilgisi tik asmeninės laisvės

 

Evelyn Kaldoja 
„Darbas, darbas, darbas", - taip savo gyvenimą apibūdina Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Ateinančią savaitę Prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą priimanti valstybės vadovė interviu dienraščiui „Postimees" prisipažino, kad sugrįžimas iš Briuselio, kur ji ėjo Europos Sąjungos komisarės pareigas, reiškė visiškai atsisakyti asmeninio gyvenimo.

 

Iš pradžių šiek tiek apie Jūsų išsilavinimą. Kaip viena jauna Lietuvos mergaitė nusprendė vykti studijuoti į Rusiją?

 

Tuo metu buvau nebe jauna mergaitė, o paauglė. Jau nuo 14 metų pradėjau domėtis filosofija, o paskui perėjau prie politinės ekonomijos. Norėjau studijuoti tik politinę ekonomiją. Artimiausi universitetai, kur ji tada buvo dėstoma, buvo Minskas, Maskva ir Sankt Peterburgas, kuris tada vadinosi Leningradas. Pasirinkau Leningradą, nes jis prie jūros ir man patiko šis miestas!

 

Jūs niekada neabejojote savo pasirinkimu?

 

Ne. To siekiau ir ėjau ta kryptimi. Taip pat norėjau mokytis filosofijos, istorijos ir ekonomikos istorijos, o šiame universitete visa tai radau. Leningrado universitetas tuometėje SSRS buvo vienas geriausių, gana liberalus ir, manau, kad ten gavau labai gerą išsilavinimą. Nesu kilusi iš turtingos šeimos, todėl lankiau vakarinį universiteto skyrių, o dieną gamykloje dirbau fizinį darbą. 

 

Kokia atmosfera vyravo tuomečiame Leningrade?

 

Gyvenantiems Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo skiepijama, kad visos tautos yra lygios. Bet kai esi ne namie, tada supranti, kad viskas yra ne visai taip. Į Baltijos šalių atstovus ir Baltijos šalis buvo žiūrima kitaip ir aš labai didžiavausi, kad esu kilusi iš Lietuvos. Į mus žiūrėdavo su nedideliu pavydu ir su tam tikra pagarba.

 

Pavydėdavo?

 

Taip. Kadangi buvome labiau pažengę, pas mus viskas buvo geriau organizuota, mūsų parduotuvėse buvo maisto, o ne kaip kartais Rusijoje.

 

Dalykai, kurių mokėtės - politinė ekonomija ir filosofija - anuomet buvo...

 

Iš esmės tai buvo penkeri metai makroekonomikos! Buvo daug matematinių modelių. Tai buvo stiprios studijos.

 

Kaip rimtai tada universitete tų dalykų mokantys ir besimokantys žmonės priėmė komunistinę ideologiją?

 

Negaliu pasakyti nieko konkrečiai. Buvau labai jauna ir tuo pačiu metu dirbau sunkų fizinį darbą, kad išsimaitinčiau. Mokiausi naktį ir miegojau tik penkias valandas per parą. Man svarbiausia buvo ne ideologija, o tai, kad gaučiau gerą išsilavinimą ir grįžčiau į tėvynę.

 

Ar lengva buvo sugrįžus į Lietuvą susirasti darbą?

 

Nors gavau gerą diplomą - raudoną, t. y. su pagyrimu - bet susirasti darbą buvo labai sunku, nes man už nugaros nestovėjo viršininkai ar įtakingi vardai, kurie galėtų padėti. Savo pirmąjį darbą Mokslų akademijos „Žinijos" draugijoje gavau atsitiktinai. Dirbau ten porą mėnesių sekretore, tada gatvėje susitikau Partinėje mokykloje dirbusią bendraklasės mamą. Ji paskatino pabandyti ten. Pabandžiau ir gavau darbą.

 

Ar buvo lengva Jums prisitaikyti, kai Lietuvoje pradėjo keistis sistema?

 

Vėlgi nebuvo lengva, nes viskas keitėsi labai greitai ir, žinoma, daugelis turėjo pradėti nuo nulio. Vėl buvau gatvėje, ieškodama darbo. Kadangi jau turėjau ekonomikos mokslų daktaro laipsnį, iš Ūkio ministerijos gavau kvietimą dirbti Ūkio ministerijos Ekonomikos tyrimo institute. Maždaug po metų buvau pakviesta į Lietuvos Vyriausybę.

 

Jūs mokėtės JAV.

 

Taip, 1992 metais man pasisekė. Buvo pradėta nauja programa buvusioms SSSR valstybėms ir JAV ambasada kartu su Džordžtauno universitetu surengė konkursą, kuriame Lietuvai teko viena vieta. Jį laimėjau aš ir galėjau pirmoji vykti ten mokytis. Džordžtauno universitete buvo labai įdomu, vėl mokėmės makroekonomikos, pasisėmėme praktinių žinių. Visą mėnesį keliavome po JAV, vykdydami specialų tyrimą NAFTA (liet. ŠALPA - Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos asociacija) sutarties klausimais. Tai buvo daug naudingiau nei sėdėti auditorijoje, man tai buvo tarsi atsivėrimas. Jau turėjau gerą išsilavinimą, bet Džordžtauno universitetas suteikė žinių apie socialinius santykius, apie tai, kaip liberali visuomenė yra organizuota. Tai davė daug naudos, nes 1992 metai juk buvo tik pradžia. Man tai padėjo pasirengti ateičiai ir iki šiol tos žinios yra naudingos. Po dviejų dienų (interviu įvyko praėjusios savaitės pradžioje - red.) vyksiu į Džordžtauną, kur man bus suteiktas garbės daktaro vardas. Šis laikotarpis prieš 20 metų man buvo labai svarbus ir dabar labai malonu gauti tokį pripažinimą.

 

Ar žinote, kas nutiko kitiems žmonėms, kurie mokėsi tame pačiame Leningrado universitete?

 

Pirmaisiais metais mūsų kurse buvo 55 žmonės. Baigė tik 23, nes dirbti ir studijuoti tuo pačiu metu buvo labai sunku. Buvau vienintelė studentė ne iš Leningrado, nes ne visi sugebėjo kartu ir sunkiai dirbti, ir mokytis.

 

Ar dažnai Jums reikia įrodinėti, kad nesate paprasčiausiai buvusi...

Iš pradžių beveik kiekvieną dieną ir, tiesą sakant, net ir dabar. Yra žmonių, kurie žiūri tik į 25 metų praeitį, jiems nerūpi, ką darote dabar. Bet mane nustebino, kad mūsų visuomenėje atgal žiūrima daug daugiau nei mūsų kaimyninėse ES šalyse. Vokietijoje, Achene, ką tik gavau Karolio Didžiojo apdovanojimą. Daviau keletą interviu Vokietijos žurnalistams, turintiems savąją Rytų ir Vakarų Vokietijos suvienijimo istoriją. Jie buvo nustebę, kaip mano kartos žmogus įstengė gerai išsilaikyti tiek vienoje visuomenėje, tiek ir įrodyti, kad perėjimas į kitą visuomenę yra galimas - tiesiog turite būti atviras žinioms ir galėsite sukurti savo visuomenę savo rankomis.

 

Angela Merkel taip pat moteris iš Rytų Vokietijos, t. y. Rytų Europos. Ar manote, kad toje sistemoje buvo kažkas, kas leido pasireikšti tam tikro tipo moterims?

 

Taip nepasakyčiau. Manau, kad tai labai priklauso nuo asmenybės: ar dirbate savo darbą gerai, ar reikalaujate iš savęs dirbti kokybiškai ir profesionaliai. Nesvarbu, kur esate. Jei esate profesionalūs, atsakingi, gerai atliekate savo darbą, jums būtinai pasiseks.

 

Jūs nesudarote politinio asmens įspūdžio...

 

Visų pirma stengiuosi vadovautis savo žiniomis ir patirtimi. Nepaisant to, Jūs pirmiausia tapote Lietuvos eurokomisare ir tada Prezidente. Šios pareigos paprastai yra politinės.

 

Kaip radote šiuos darbus?

 

Tikriausiai šie darbai rado mane, o ne aš juos. Taip, pareigos labai politinės, tačiau stengiuosi gerai dirbti savo darbą ir būti nešališka. Galbūt dėl šalies istorijos, praeities, kai ne viskas buvo pasirenkama laisvai, mano širdyje išlieka tam tikra alergija priklausyti partijai.

 

Ar pamenate pirmą kartą, kai Jūsų paklausė, ar norėtumėte kandidatuoti į prezidentus?

 

Šis klausimas tvyrojo ore: žmonės kalbėjo ir aptarinėjo, žurnalistai, politikai. Pasakiau ne, ne, ne, aš to nenoriu, niekada negalėsiu būti. Prezidentės pareigos reikalauja be galo daug atsakomybės, be to, reikia sakyti labai daug kalbų, ko nelabai mėgstu. Bet atsitiko taip, kad 2008 metais prasidėjo ekonomikos krizė ir 2009 metų pradžioje buvo aišku, kad Lietuva krypsta sudėtingos situacijos link. Nusprendžiau, kad turiu padėti savo valstybei, ir grįžau namo, nors mano kadencija Europos Komisijoje dar nebuvo pasibaigusi. Pasirinkau mažiau saugumo, mažesnį darbo užmokestį ir asmeninio gyvenimo nebuvimą - viską palikau Briuselyje ir grįžau į Lietuvą pačiu sunkiausiu metu, kad padėčiau savo šaliai. Dabar atrodo, kad mums gerai pasisekė, išbridome iš ekonomikos krizės.

 

Lietuvos Prezidentas turi daug didesnę sprendimo galią nei Estijos. Kokia ta galia iš tiesų?

 

Konstituciškai Lietuvos Prezidentas turi daugiau galių, mūsų sistema yra parlamentinės ir prezidentinės sistemų mišinys. Skiriu teisėjus, prokurorus, policijos vadovą, valstybės kontrolierių - daug aukštų pareigūnų. Lietuvos Prezidentas skiria ir ministrus. Kartu su Parlamentu, politikais ir politinėmis partijomis esu atsakinga už šalies gyvenimą.

 

Kas tuomet yra Ministro Pirmininko, o kas Jūsų kompetencija?

 

Pagal Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, turiu pareigą spręsti vidaus klausimus, nes skiriu ministrus. Taip pat turiu teisę inicijuoti įstatymus, turiu veto teisę, gana plačius įgaliojimus. Tačiau kasdienis ekonomikos valdymas, žinoma, pirmiausia yra Ministro Pirmininko atsakomybė.

 

Ar galėtumėte paminėti keletą dalykų, kuriais ypač didžiuojatės, kad juos įvykdėte, būdama Prezidente?

 

Didžiuojuosi savo šalimi, kad mums pavyko įveikti krizę be pagalbos iš išorės. Kad mūsų tauta turėjo pakankamai kantrybės ir supratimo, kad ji pasitikėjo politikais, nors buvo labai sunku. Čia esu savo šalies ir žmonių, o ne savo labui.

 

Šis vaidmuo taip pat turi tamsiąją pusę. Kartais žmonės Jus kritikuoja.

 

Žinoma. Tai yra normalu. Kuo daugiau atsakomybės imi ant savo pečių, tuo daugiau kritikos susilauksi. Žinoma, jei nieko nedarysi, niekas ir nekritikuos.

 

Kokią kritiką laikote neteisinga?

 

Kartais kritika yra nupirkta, nes vienas ar kitas oligarchas nepatenkintas tuo, ką darau. Kad neleidžiu jiems vogti ir užsiimti korupcija. Matau tai labai aiškiai ir žinau, kokie kanalai ir kodėl. Tikriausiai skaudžiausia girdėti netiesą, tiesiog melą. Kalbant apie visa kita, esu visiškai atvira bet kokiai kritikai. Bet jei žinau, kad kažkas sumoka už kritiką, nepriimu to rimtai.

 

„Vikipedijos" straipsnyje teigiama, kad Jums patinka žaisti krepšinį.

 

Tai buvo mano jaunystėje, mokyklos laikais.

 

Bet Jūs žiūrite krepšinį?

 

Žiūriu, bet nebežaidžiu.

 

Ar galite pasakyti, už kurį iš Lietuvos klubų sergate?

 

Neturiu mėgstamo klubo. Man patinka krepšinio menas ir noriu matyti kuo geriausią žaidimą. Man patinka tie, kurie deda visas pastangas, kurie yra talentingi ir kurie žaidžia labai gerai. Veikiau palaikau konkrečius žaidėjus, o ne klubus.

 

Kaip dažnai einate žiūrėti krepšinį?

 

Nelabai dažnai. Bet žiūriu per televiziją. Ir Lietuvos čempionatus žiūriu.

 

Kiek Jums lieka laiko pomėgiams?

 

Nelabai daug. Atvirai kalbant, pradedu pomėgius pamiršti. Anksčiau turėjau pomėgių, bet dabar jie sunkiai dera su Prezidentės pareigomis.

 

Pavyzdžiui?

 

Pavyzdžiui, kelionės. Pasivaikščiojimas miške. Kai eini pasivaikščioti su apsaugos pareigūnais, tai nėra labai malonu
Kaip jau sakiau, dabar tik: darbas, darbas ir darbas.

 

Grįžkime prie jo. Kokią įsivaizduojate Lietuvos poziciją šiandieniame pasaulyje? Kiek ji galėtų skirtis nuo kitų Baltijos šalių pozicijos?

 

Labai džiaugiuosi, kad vis dažniau apibrėžiame save kaip Baltijos jūros regioną - trys Baltijos valstybės ir Šiaurės šalys kartu. Tai labai geras dalykas, nes Europos geopolitinėje situacijoje ir ES plėtros sąlygomis toks regionavimas yra svarbus, siekiant koordinuoti savo veiksmus ir požiūrį, palaikyti vienoms kitas. Baltijos ir Šiaurės šalys yra panašaus dydžio - nuo vieno iki penkių milijonų gyventojų - ir jų negalima lyginti su šalimis, kuriose yra 40 arba 50 milijonų žmonių. Mūsų interesai yra objektyviai lygūs, mes galime padėti vieni kitiems ir - dar svarbiau - mes suprantame vieni kitus. Todėl man labai malonu, kad prieš Europos Sąjungos tarybų posėdžius mes susitinkame šešiese (Estija, Latvija, Lietuva ir ES narės Šiaurės šalys - Suomija, Švedija ir Danija - red.). Dar turime Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto metinį susitikimą, kuriame kartais taip pat dalyvauja Didžioji Britanija. Mūsų regionas vis labiau tapatinasi su atsakinga politika, skaidrumu, demokratija ir žmogaus teisėmis. Vis labiau identifikuojame save kaip Šiaurės Europos Baltijos regiono dalį.

 

Kai kurie lietuviai mėgsta pažvelgti į istoriją ir prisiminti, kad Jūs kažkada turėjote savo karalystę...

 

Žinau šį požiūrį. Istorija labai svarbi mūsų tapatybės dalis, bet turime galvoti apie ateitį, o ne gyventi tik praeitimi. Kartais šis nuolatinis žvilgsnis atgal trukdo judėti į priekį. Norėčiau, kad mes vystytumėmės greičiau.

 

Apie ką ketinate kalbėti per Estijos Prezidento Toomo Hendriko Ilveso valstybinį vizitą?

 

Noriu kalbėti apie Europos bendradarbiavimą, NATO ir, žinoma, apie energetinį saugumą ir energetinę nepriklausomybę mūsų regione. Tai - nacionalinio saugumo klausimai, svarbūs visoms trims Baltijos šalims. Jūsų Prezidentas visada aiškiai pateikia Estijos poziciją, kuri labai tinka ir mums.

 

Ar Jūsų susitikime gali būti aptariama ir tokia tema kaip Baltijos oro erdvės apsauga?

 

Jei bus, tegul būna. Viskas gali būti aptariama, esu atvira diskusijoms, nes mes esame draugai ir kaimynai.

 

Galiausiai - ar, einant savo dabartines pareigas, Jums ko nors trūksta?

 

Asmeninės laisvės, daugiau nieko kito. 

 

Prezidentės spaudos tarnyba
Informacija atnaujinta: 2013-05-29 13:53

 

  

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje

 
Prezidentė dalyvavo sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimų ceremonijoje „Gazelė 2014“




 

Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 79347404

Šiandien apsilankė: 1854

Dabar naršo: 109

© 2011 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016
Sprendimas: Fresh media
 
 
Prašome pranešti apie netikslumus.